am gmu

Naujausios naujienos

Neštis namo rastą sveiką žvėrių ar paukščių jauniklį – jokiu būdu

Pastaruoju metu Aplinkos ministerijos gamtosaugos specialistai sulaukia nemažai gyventojų skambučių apie rastus tariamai beglobius laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklius. Prašoma patarti, kaip juos, parsineštus į namus, maitinti ir globoti.

Pasak gamtosaugininkų, pirmiausia reikia žinoti, kad Laukinės gyvūnijos įstatymas griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius. Jie tik labai retai tampa beglobiais, našlaičiais. Pievoje ar miške rastas kiškiukas, lapiukas, elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai būna ne vienas. Pajutusi artėjantį žmogų, jo motina pasitraukia, o dar mažas ir silpnas jauniklis instinktyviai prisiglaudžia savo guolyje. Taip pat ir su paukščių jaunikliais. Palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių tėvų. Skambinantiems ir pranešantiems apie aptiktus pelėdžiukus gamtosaugininkai paaiškina, kad šie iš drevės ar inkilo išropoja dar pūkuoti, su prasikalusiomis sparnų plunksnomis, nes lizde ilgai būti pavojinga – tik taip jų nesunaikina kiaunės.

Paukščiai įsikurs naujuose namuose

Kovo 10-ąją, kuri simbolizuoja 40 paukščių parskridimą į Lietuvą, jaunieji miškų bičiuliai iš M. Daujoto pagrindinės mokyklos kartu su Kretingos miškų urėdijos darbuotojais išsiruošė į itin prasmingą žygį – nešini inkilais atkeliavo prie Kretingos kultūros centro. Namelius grįžusiems paukščiams šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, jie  įkėlė į prie gimnazijos tvenkinio esančius medžius. 

„Su Kretingos urėdija draugaujame jau daug metų. Be paukščių, medžių, miško savo gyvenimo nebeįsivaizduojame. Miškininkų iniciatyva iki šiol inkilus keldavome miesto parke, o šiais metais mūsų idėjinis vadas, kaip mes ją vadiname, Gražina Banienė pasiūlė namelius paukščiams įrengti prie kultūros centro, nes parke inkilų jau yra pakankamai, – „Švyturiui“ sakė vaikus atlydėjusi būrelio „Jaunieji daujotukai“ vadovė Esmiralda Butrimaitė. – Inkilus kartu su tėveliais padarė Vaiva Vainušytė ir Petras Petrikauskas. Šie nameliai bus skirti musinukėms, dūminėms raudonuodegėms, kitiems mažiems paukšteliams“.

Jaunieji miškų bičiuliai vieningai tvirtino žinantys, kad kovo 10-ąją į Lietuvą paprastai parskrenda apie 40 rūšių paukščių, kurie žiemą praleidžia šiltuose kraštuose. „Paukščiai grįžta – tegu supranta, kad mes jų labai laukėme, – į klausimą, kodėl šiuo metu reikia kelti inkilus, choru atsakė vaikai. – Namai paukščiams, kaip ir žmonėms, reikalingi gyventi, auginti vaikus, pasislėpti nuo lietaus ir šalto vėjo, įvairių tykančių pavojų“.

 
 
Naujas poilsiaviečių kompleksas prie Vilhelmo kanalo

Nuo Drevernos tilto pasukus palei Karaliaus Vilhelmo kanalą Klaipėdos link vedančiu žvyrkeliu, kelis kilometrus galima grožėtis vandens ir miško derme. Kadaise prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas vandens telkinys medžių apsuptyje – istorinis objektas, traukiantis žmones. Neseniai tinkamai sutvarkytas keliukas – ratuotiesiems diskomforto nekelia. Sako, jį pamėgę ir dviratininkai bei pėstieji..

 
Šauklių riedulynas (kadagynas) - atgaiva kūnui ir sielai

Šauklių riedulynas dar vadinamas kadagynu arba poledynmečio tundros kraštovaizdžio draustiniu. Čia pamatysite kadagių giraitę ir daugybę akmenų. Teigiama, kad nuo 30 centimetrų iki 3 metrų skersmens riedulius čia prieš 12-13 tūkstančių metų atnešė ledynas. Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis būdingas Lietuvos poledynmečio tundrai. Takelis vingiuoja tarp aukštų, net 6 metrus siekiančių kadagių.

 
Dviračiu iš Palangos į Šventąją

Kelionės pradžia – Meilės alėja, esanti į Pietus nuo Palangos tilto. Kelio ženklas, kuriame pavaizduotas dviratis ir skaičiukas 10, bus ištikimas kelionės palydovas, kuriuo reikės vadovautis visos kelionės metu.

 

Apie Mus

VĮ Kretingos miškų urėdija yra vakarinėje Lietuvos dalyje išsidėsčiusi šešių savivaldybių teritorijoje. Bendras urėdijos miško žemės plotas 82,4 tūkst. ha. Miškų urėdija patikėjimo teise tvarko ir prižiūri virš 43,5 tūkst.ha valstybinės reikšmės miškų išsidėsčiusių šešių savivaldybių teritorijose.

VĮ Kretingos miškų urėdija yra Baltijos pajūryje, todėl ir miškai yra ryškiai veikiami jūrinio klimato.

amgmu
 

Miškų atkūrimas

Kiekvienais metais urėdija pasodina po 160-200 hektarų miškų, dar apie 50 ha paliekama savaiminiam atžėlimui.

 

Medienos ruoša

 

 

Prekyba apvaliąja mediena

Informacija apie valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir kirtimo atliekų pardavimo aukcionuose parduodamus apvaliosios medienos sortimentus, miško kirtimo atliekas ir pardavimo sąlygas talpinama Apvaliosios medienos elektroninėje pardavimų sistemoje AMEPS.

 

Miškų sertifikavimas

VĮ Kretingos miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti 2010 ir 2014 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas.

 

Viešieji pirkimai

Urėdija atlieka technikos ir jai aptarnauti reikalingų komponentų pirkimus

 

Komercinės medžioklės

VĮ Kretingos miškų urėdija siūlo komercinių medžioklių paslaugas tykojant arba sėlinant Lietuvos ir užsienio medžiotojams.

Lankytinos vietos

Miško ošimas, saulės spinduliai ir paukščių čiulbėjimas

Prie Vilhelmo kanalo

Šauklių riedulynas (kadagynas)

Lankytinos vietos pajūryje

Dviračiu iš Palangos į Šventąją

Pažintis takas dideliems ir mažiems

 
 
 
 
 
Prie Vilhelmo kanalo

Nuo Drevernos tilto pasukus palei Karaliaus Vilhelmo kanalą Klaipėdos link vedančiu žvyrkeliu, kelis kilometrus galima grožėtis vandens ir miško derme. Kadaise prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas vandens telkinys medžių apsuptyje – istorinis objektas, traukiantis žmones. Neseniai tinkamai sutvarkytas keliukas – ratuotiesiems diskomforto nekelia. Sako, jį pamėgę ir dviratininkai bei pėstieji.

Šauklių riedulynas (kadagynas)

Šauklių riedulynas dar vadinamas kadagynu arba poledynmečio tundros kraštovaizdžio draustiniu. Čia pamatysite kadagių giraitę ir daugybę akmenų. Teigiama, kad nuo 30 centimetrų iki 3 metrų skersmens riedulius čia prieš 12-13 tūkstančių metų atnešė ledynas.

Lankytinos vietos pajūryje

Įrengtas pažintinis gamtos takas Šauklių riedulyne (Salantų regioninis parkas), pažintinis "Litorinos" takas (Pajūrio regioninis parkas), Lenkimų poilsiavietė (bendradarbiaujant su Skuodo rajono savivaldybe) ir bendradarbiaujant su Lietuvos paraplegikų asociacija paraplegikų stovyklavietė Monciškėse.

Dviračiu iš Palangos į Šventąją

Kelionės pradžia – Meilės alėja, esanti į Pietus nuo Palangos tilto. Kelio ženklas, kuriame pavaizduotas dviratis ir skaičiukas 10, bus ištikimas kelionės palydovas, kuriuo reikės vadovautis visos kelionės metu.

Pažintis takas dideliems ir mažiems

Norint jį pasiekti, reikia važiuoti tolyn, į pietus, nuo Žemaičių alko dviračių taku ir įvažiavus į Jonpaparčio gatvę sukti į ją. Šalia ir užrašas „Kuršių takas“, tačiau juo susigundyti nederėtų. O gal tai būtų visai šauni improvizacija? Visgi, aš lekiu Jonpaparčio gatve. Laukia maždaug trijų kilometrų kelias iki plento Liepoja – Palanga.