am gmu

Naujausios naujienos

Urėdijų pertvarką visiškai remia ir šalies Prezidentė

Viešojoje erdvėje kaistant diskusijoms dėl Aplinkos ministerijos inicijuotos valstybinių miškų ūkio valdymo reformos, šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė urėdijų pertvarką, kaip ir geležinkelių bei Registrų centro, pavadino kovos su nomenklatūrinio valdymo ir korupcija simboliu.

„Urėdijų reforma pribrendo seniai, miškų sistemos reformavimas buvo atliktas praktiškai visoje Europoje. Pas kaimynus Latvijoje, Estijoje – 1999 metais. Mes vėluojame. Tiek urėdijų sistema, tiek geležinkeliai, tiek Registrų centras buvo naudojami kaip nomenklatūrinio valstybės valdymo įmonės“, – šiandien, kaip pranešė BNS, žurnalistams sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Svarbiausia, pasak šalies vadovės, kad Seimas pavasario sesijoje pritartų šių institucijų reformoms.

Aplinkos ministro K. Navicko viešas kreipimasis į miškininkus

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau naujienų dėl valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos, suaktyvėjo diskusijos. Tai džiugina, tačiau aš, kaip aplinkos ministras, matau  ir nerimą keliančių ženklų. Pastebiu kai kurių suinteresuotų grupių intensyvų siekį manipuliuoti viešąja nuomone, supriešinti Aplinkos ministeriją ir miškininkų bendruomenę, tendencingai skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi – sąmoningai bauginti miškininkus tariamomis pertvarkos grėsmėmis ir klaidinti visuomenę.

Matydamas, kiek daug energijos iššvaistoma viešiems pasisakymams dėl valstybinio miškų ūkio pertvarkos modelio, teisinio įmonės statuso, kreipiuosi į miškininkų bendruomenę, prašau solidarumo ir kviečiu visus kartu atsakingai dirbti.

Kas gresia įvykdžius valstybinių miškų valdymo reformą

Kretingoje, laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje įvyko apskritojo stalo pokalbis su regiono miškininkais bei urėdijų rangovais. Susitikimo dalyviai aptarė ketinamą įgyvendinti valstybinių miškų valdymo reformą ir, nepritardami jai, priėjo prie išvados, jog valstybinius miškus administruojančių urėdijų struktūrinė pertvarka tikrai neprisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo bei regionų plėtros.

Atvirkščiai, – drastiškai sunaikinus savarankiškai ir efektyviai dirbančias valstybines įmones miškų urėdijas, regionuose sumažės ir darbo vietų: sugriovus dabar veikiančią sistemą, be darbo liktų 3 tūkst. miškininkystės sektoriaus darbuotojų, tad, įskaitant jų šeimos narius, reforma tiesiogiai turėtų įtakos 15 tūkst. regionuose gyvenančių žmonių. Bet svarbiausia, ką pastebėjo diskusijos dalyviai, yra tai, jog reformos autoriai nekalba apie esminius dalykus – kieno gi rankose atsidurs valstybinis šalies turtas – miškai – ir kas valdys šiuos resursus, kai reformos iniciatoriai įgyvendins savo sumanymą 42 šalies miškų urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę, o Generalinę miškų urėdiją – išvis panaikinti. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo: Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška, buvęs ilgametis šios urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, Mažeikių miškų urėdas Gintaras Nemunis, šios urėdijos vyriausiais inžinierius Juozas Kėsas, Rietavo miškų urėdo pareigas laikinai einantis vyriausiais miškininkas Žydrūnas Mažeika, Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkas Jonas Šedbaras, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys, Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius, šios urėdijos vyriausiasis inžinierius Arūnas Skirbutas, bendrovės „Skatulė“ iš Rusnės vadovas Silvas Kaulius, bendrovės „Jono miškas“, dirbančios su regiono miškų urėdijomis, savininkas Jonas Būdvytis, Klaipėdos r. Dovilų seniūnė Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentė Nijolė Ilginienė. Jų išsakytos mintys – tai šios dienos aktualija, pateikiama „Vakarų Lietuvos“ skaitytojams.

 
 
Naujas poilsiaviečių kompleksas prie Vilhelmo kanalo

Nuo Drevernos tilto pasukus palei Karaliaus Vilhelmo kanalą Klaipėdos link vedančiu žvyrkeliu, kelis kilometrus galima grožėtis vandens ir miško derme. Kadaise prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas vandens telkinys medžių apsuptyje – istorinis objektas, traukiantis žmones. Neseniai tinkamai sutvarkytas keliukas – ratuotiesiems diskomforto nekelia. Sako, jį pamėgę ir dviratininkai bei pėstieji..

 
Šauklių riedulynas (kadagynas) - atgaiva kūnui ir sielai

Šauklių riedulynas dar vadinamas kadagynu arba poledynmečio tundros kraštovaizdžio draustiniu. Čia pamatysite kadagių giraitę ir daugybę akmenų. Teigiama, kad nuo 30 centimetrų iki 3 metrų skersmens riedulius čia prieš 12-13 tūkstančių metų atnešė ledynas. Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis būdingas Lietuvos poledynmečio tundrai. Takelis vingiuoja tarp aukštų, net 6 metrus siekiančių kadagių.

 
Dviračiu iš Palangos į Šventąją

Kelionės pradžia – Meilės alėja, esanti į Pietus nuo Palangos tilto. Kelio ženklas, kuriame pavaizduotas dviratis ir skaičiukas 10, bus ištikimas kelionės palydovas, kuriuo reikės vadovautis visos kelionės metu.

 

Apie Mus

VĮ Kretingos miškų urėdija yra vakarinėje Lietuvos dalyje išsidėsčiusi šešių savivaldybių teritorijoje. Bendras urėdijos miško žemės plotas 82,4 tūkst. ha. Miškų urėdija patikėjimo teise tvarko ir prižiūri virš 43,5 tūkst.ha valstybinės reikšmės miškų išsidėsčiusių šešių savivaldybių teritorijose.

VĮ Kretingos miškų urėdija yra Baltijos pajūryje, todėl ir miškai yra ryškiai veikiami jūrinio klimato.

amgmu
 

Miškų atkūrimas

Kiekvienais metais urėdija pasodina po 160-200 hektarų miškų, dar apie 50 ha paliekama savaiminiam atžėlimui.

 

Medienos ruoša

 

 

Prekyba apvaliąja mediena

Informacija apie valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir kirtimo atliekų pardavimo aukcionuose parduodamus apvaliosios medienos sortimentus, miško kirtimo atliekas ir pardavimo sąlygas talpinama Apvaliosios medienos elektroninėje pardavimų sistemoje AMEPS.

 

Miškų sertifikavimas

VĮ Kretingos miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti 2010 ir 2014 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas.

 

Viešieji pirkimai

Urėdija atlieka technikos ir jai aptarnauti reikalingų komponentų pirkimus

 

Komercinės medžioklės

VĮ Kretingos miškų urėdija siūlo komercinių medžioklių paslaugas tykojant arba sėlinant Lietuvos ir užsienio medžiotojams.

Lankytinos vietos

Miško ošimas, saulės spinduliai ir paukščių čiulbėjimas

Prie Vilhelmo kanalo

Šauklių riedulynas (kadagynas)

Lankytinos vietos pajūryje

Dviračiu iš Palangos į Šventąją

Pažintis takas dideliems ir mažiems

 
 
 
 
 
Prie Vilhelmo kanalo

Nuo Drevernos tilto pasukus palei Karaliaus Vilhelmo kanalą Klaipėdos link vedančiu žvyrkeliu, kelis kilometrus galima grožėtis vandens ir miško derme. Kadaise prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas vandens telkinys medžių apsuptyje – istorinis objektas, traukiantis žmones. Neseniai tinkamai sutvarkytas keliukas – ratuotiesiems diskomforto nekelia. Sako, jį pamėgę ir dviratininkai bei pėstieji.

Šauklių riedulynas (kadagynas)

Šauklių riedulynas dar vadinamas kadagynu arba poledynmečio tundros kraštovaizdžio draustiniu. Čia pamatysite kadagių giraitę ir daugybę akmenų. Teigiama, kad nuo 30 centimetrų iki 3 metrų skersmens riedulius čia prieš 12-13 tūkstančių metų atnešė ledynas.

Lankytinos vietos pajūryje

Įrengtas pažintinis gamtos takas Šauklių riedulyne (Salantų regioninis parkas), pažintinis "Litorinos" takas (Pajūrio regioninis parkas), Lenkimų poilsiavietė (bendradarbiaujant su Skuodo rajono savivaldybe) ir bendradarbiaujant su Lietuvos paraplegikų asociacija paraplegikų stovyklavietė Monciškėse.

Dviračiu iš Palangos į Šventąją

Kelionės pradžia – Meilės alėja, esanti į Pietus nuo Palangos tilto. Kelio ženklas, kuriame pavaizduotas dviratis ir skaičiukas 10, bus ištikimas kelionės palydovas, kuriuo reikės vadovautis visos kelionės metu.

Pažintis takas dideliems ir mažiems

Norint jį pasiekti, reikia važiuoti tolyn, į pietus, nuo Žemaičių alko dviračių taku ir įvažiavus į Jonpaparčio gatvę sukti į ją. Šalia ir užrašas „Kuršių takas“, tačiau juo susigundyti nederėtų. O gal tai būtų visai šauni improvizacija? Visgi, aš lekiu Jonpaparčio gatve. Laukia maždaug trijų kilometrų kelias iki plento Liepoja – Palanga.