Parengtoje valstybės valdomo turto analizėje itin kritiškai atsiliepiama apie dabartinę miškininkystės padėtį. Tačiau ekspertai spėja, kad studijos autoriai greičiausiai turėjo visai kitokių tikslų.

42 miškų urėdijų Lietuvai per daug. Centralizavimas padėtų mažinti išlaidas. Kažkur girdėta? Būtent – panašūs teiginiai jau ne pirmus metus liejasi iš įvairių veikėjų lūpų.

Kad už to slypi stambių verslo grupių noras įkelti koją į valstybinius miškus – jau seniai visiems aišku.

Tačiau kai panašūs svarstymai įtraukiami į pristatytą valstybės valdomo turto analizę, lieka gūžčioti pečiais. Negi ir valdžios sluoksniuose jau subrendo revoliucinis sprendimas privatizuoti miškus?

Valstybės įmonių - miškų urėdijų darbuotojus nustebino ekonomistų išvada, kad valstybiniuose miškuose dirbama 50 kartų blogiau negu Švedijoje ir Singapūre.

Apžvalgoje "Lietuvos valstybės valdomas komercinio naudojimo turtas 2009", kuri publikuojama Vyriausybės tinklalapyje, teigiama, jog 300 šalies valstybinių įmonių valdo turto, kurio vertė daugiau nei 17 mlrd. litų, tačiau per metus iš jų į biudžetą įplaukia tik 30 mln. litų dividendų. Anot studijos rengėjų, Lietuva iš savo valstybinių įmonių turėtų uždirbti gerokai daugiau.

Tiesa, apžvalgos rengėjai įžangoje perspėja, kad jie negarantuoja ir neprisiima jokios atsakomybės dėl paskelbtos informacijos tikrumo ir išsamumo, prisipažįsta netikrinę pateiktos informacijos ir net pareiškia nebūsią atsakingi už sprendimus, kurie gali būti priimti remiantis ta apžvalga.

Remdamasi šia studija Vyriausybė planuoja pertvarkyti valstybės įmonių valdymą. Ūkio ir Finansų ministerijos įpareigotos iki rugsėjo parengti šios pertvarkos planą.

Pakomentuoti apžvalgos rengėjų išvadas LŽ paprašė Kretingos miškų urėdą Antaną BARANAUSKĄ, miškininkystės ekonomistą dr. Kęstutį JASKELEVIČIŲ ir generalinio miškų urėdo pavaduotoją Zdislovą TRUSKAUSKĄ.

Š. m. liepos 23 d. Lietuvos paraplegikų asociacijos Landšafto terapijos ir rekreacijos centre Monciškėse įvyko Lietuvos paraplegikų asociacijos 15 metų įkūrimo renginys. Šventiniame renginyje dalyvavo Lietuvos paraplegikų asociacijos įkūrėjo žmona Elma Kutkevičienė su vaikais, Palangos miesto meras Vytautas Stalmokas ir vicemerė Marytė Vačerskienė, Kauno raj. meras Valerijus Makūnas, vienas iš asociacijos steigėjų Palangos reabilitacijos ligoninės direktorius Virgilijus Biskys, generalinio miškų urėdo vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius, Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas, Tauragės miškų urėdo pavaduotojas Edvardas Bielskis, girininkas Rimantas Kviklys, Neįgaliųjų reikalų departamento skyriaus vedėja Agnė Martinaitytė, profesorius Aleksandras Krikščiūnas, broliai pranciškonai kunigai Paulius ir Gediminas bei kiti garbūs svečiai.

VĮ miškų urėdijų pagrindiniai rodikliai ženkliai geresni lyginant su Lietuvos valstybės valdomų įmonių rodikliais pateiktais Metinėje apžvalgoje. Audito išvadų palyginimas: Lietuvoje biudžete lieka 4 Lt/ktm, o Latvijoje tik 1,7 Lt/ktm pelno.
Pirmą kartą per pastaruosius 20 metų Vyriausybė parengė Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinę apžvalgą. Preliminariai skaičiuodama valstybės turimą turtą, Vyriausybė patvirtino skaidrumo gaires. Metinėje apžvalgoje, kurioje apžvelgtos Lietuvos valstybės valdomas komercinio naudojimo turtas 2009 metais valstybiniai miškai minimi kaip viena viso valstybės valdomo komercinio turto buhalterinę vertę sudarančių grandžių.

Tokį įsitikinimą pranešime žiniasklaidai pateikė šešios nevalstybinės gamtos organizacijos.
Latvijos botanikų draugija, Latvijos gamtos fondas, Latvijos entomologijos draugija, Latvijos ornitologijos draugija, Pasaulio gamtos fondas ir Aplinkos apsaugos klubas mano, kad tarptautinio miško tvarkymo sertifikato FSC sustabdymas AB „Latvijas valsts meži“ (Latvijos valstybiniai miškai, LVM) yra dėsningas kelių pastarųjų metų miško tvarkymo praktikos rezultatas. Tai padidina nuogąstavimus dėl Latvijos miškų, kuriuose LVM yra didžiausias tvarkytojas, būklės. >>>

Liepos 15- ąją minime Žalgirio mūšio pergalės 600-ąsias metines. Prieš 600 metų įvykęs Žalgirio mūšis ir jo vardas išlieka lietuviškumo simboliu, ugdančiu patriotiškumą.