Atnaujinta miškų urėdijos aplinka

Pristatome „Pajūrio naujienų“ straipsnį apie miškų urėdijos atnaujintą aplinką. Autorė Vitalija Vitkauskienė.

Smaragdo spalvos vejos kilimas, įvairių medžių bei krūmų kompozicijos, trinkelėmis kloti pėsčiųjų takai ir automobilių stovėjimo aikštelė vasarai baigiantis papuošė Kretingos miškų urėdijos administracinio pastato aplinką, o tuo pačiu – ir Kretingą.

Aplinkos grožio puoselėjimu garsėjantys urėdijos miškininkai (urėdija daugelį metų yra Kretingos miesto seniūnijos organizuojamo konkurso “Gražinkime Kretingą” nugalėtoja), šįkart, iš pagrindų pertvarkydami urėdijos administracinio pastato teritoriją, pirmieji iš Kretingos įmonių bei organizacijų įrengė kompiuteriu valdomą vejos laistymo sistemą. Apie 15 arų vejos plotui palaistyti, esant sausrai, sunaudojama apie 8 kub.m vandens. Veja laistoma naktį, tuomet augalai geriausiai įsisavina drėgmę, kurios neišgarina saulė. Taip drėkinama veja žaliuos ir per pačias didžiausias sausras.

Kretingos urėdijos urėdas Antanas Baranauskas teigė, jog aplinkos renovaciją ir projektavo, ir atliko patys, savomis jėgomis. “Nutarėme nesikreipti į landšafto architektus, esame miškininkai ir turime išmanymą apie aplinkos tvarkymą. Kurdami patys išsaugome savitumą, o architektai dažnai neišvengia šablonų”,- sakė urėdas. Atnaujintoje urėdijos aplinkoje nėra gėlynų, juos atstos žydintys krūmai. Prieš paradinę pastato pusę užsodintos įvairių rūšių ir formų pušys, vakarinėje teritorijos dalyje – eglės. Krūmų, medelių alpinariumų dirva užberta dekoratyvinėmis medžio žievės drožlėmis, kankorėžiais. Jie ne tik puošia, bet ir sulaiko drėgmę, neleidžia želti piktžolėms.

Iš šalies urėdija samdė tik įmonę trinkelėms iškloti. Asfalto danga būtų kainavusi apie 8 tūkst. litų mažiau už trinkeles. “Pasirinkome trinkeles, jos – ir gražesnės, ir patvaresnės”,- pastebėjo A.Baranauskas. Aplinkai atnaujinti urėdija išleido apie 100 tūkst. litų. Jei būtų tekę samdyti ir kitų darbų atlikėjus, pirkti sodinukus, ši suma būtų gerokai šoktelėjusi. “Visi augalai – iš mūsų medelyno. Tvarkant aplinką, nuoširdžiai triūsė medelyno viršininkas Leonas Balčikonis, darbininkai – Jadvyga Batakienė, Steponas Batakis, Reda Batakienė, Daiva Donelienė, Virginija Mužienė”,- didžiavosi darbuotojais A.Baranauskas.

Miškininkai nuo seno yra aplinkos grožio Kretingoje ir apylinkėse vėliavnešiai. Dar 1930 metais nusipelnęs Lietuvos miškininkas Marijonas Daujotas įsteigė Kretingos miškų urėdijos medelyną, iš kurio augalai sklido po sodybas. Kaip ir šiandieną, tik dabar dar plačiau – po visą šalį.

“Kretinga neblogai tvarkoma, ypač centras. Tačiau ir šaukštas deguto medaus statinę sugadina, kai iš centro pasukęs Birutės gatve žemyn, išvysti piktžolėse skendinčius pradėto statinio pamatų griuvėsius. Yra ir daugiau apleistų vietų. Miesto tvarka turėtų rūpėti visiems ir ypač seniūnijai, kuri turėtų įvairiausiais būdais skatinti tą procesą”,- svarstė A.Baranauskas, tikėdamasis, kad urėdijos investicija duos naują impulsą ir Kretingos miesto tvarkymui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *