Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas

Vidinės miškotvarkos projektas –  tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
          Miškų inventorizacija visų nuosavybės formų miškuose atlikta valstybės lėšomis. Kretingos miškų urėdijos valdomiems miškams vidinės miškotvarkos projektas parengtas miškų urėdijos lėšomis, pagal sutartį su VĮ Valstybiniu miškotvarkos institutu dėl projektavimo darbų.
          Vidinės miškotvarkos projektas susideda iš aiškinamojo rašto, taksoraščių, ūkinių priemonių žinialapių ir kartografinės medžiagos.
          Pagal šį, naująjį Miškotvarkos projektą bus tvarkomi, naudojami, atkuriami ir saugomi Kretingos miškų urėdijos miškai 2006-2015 metais. 

Kretingos miškų urėdijos miškų charakteristika

  • Bendras miškų plotas miškų urėdijos teritorijoje – 77,4 tūkst. ha.
  • Miškai išsidėstę penkių savivaldybių teritorijose – 45 % Kretingos raj., 26 % – Klaipėdos raj., 23 % – Skuodo raj., 4 % – Palangos miesto, 2 % – Klaipėdos miesto.
  • Urėdijos miškingumas yra 25,7 % (Lietuvos – 32,5 %).

Miškų plotas pagal nuosavybę ir naudotojų grupes :

46 % –  valstybinės reikšmės
52 % – privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui
2 % – kitų naudotojų ir valdytojų

Duomenys apie valstybinės reikšmės miškus

  • Urėdijos valdoma teritorija užima 35,4 tūkst. ha, iš kurių miško žemė užima 33,3 tūkst. ha.
  • Neapaugusi mišku miško žemė užima 1285 ha (daugiausia kirtavietės 569 ha ir miško aikštės – 562 ha).
  • Miškai suskirstyti į 12 girininkijų (vidut. plotas –  3,0 tūkst.ha; mažiausia Lenkimų g-ja (2,1 tūkst. ha), didžiausia Šernų g-ja (4,9 tūkst. ha).
  • Taksacijos metu inventorizuota daugiau nei 21 tūkst. vnt. taksacinių sklypų. Vidutinis sklypo plotas – 1,6 ha, vidutinis kvartalo plotas – 35 ha.

Medynų vidutiniai taksaciniai rodikliai
Miškų grupė
Amžius,
m
Bonitetas
Skalsumas Tūris 1 ha/m3 Einamasis prieaugis
m3/ha Visų medynų Brandžių I 43 1,6 0,67 164 – 6,09 II 60 2,1 0,71 205 231 6,44 III 58 1,9 0,71 220 287 6,72 IV 54 2,0 0,72 213 304 6,90 Vidutiniškai 56 2,0 0,72 211 294 6,78 Lietuvoje 55 1,9 0,72 201 282 6,15

Medynų pasiskirstymas pagal grupes

1 % – I miškų grupė
26 % – II miškų grupė
6 % – III miškų grupė
67 % – IV miškų grupė

III ir IV miškų grupių medynai pagal brandumo grupes (plotas, %)

31 % – jaunuolynai
34 % – pusamžiai
12 % – bręstantys
23 % – brandūs

Saugomų teritorijų miškų charakteristika

Urėdijos teritorijoje yra Pajūrio regioninis parkas (1267 ha miškų teritorijos plotas) ir didžioji dalis Salantų regioninio parko (3581 ha) ir 14 valstybinių draustinių:

1. Gėsalų valstybinis geomorfologinis draustinis (293 ha);
2. Kartenalės valstybinis entomologinis draustinis (87 ha);
3. Veiviržo valstybinis ichtiologinis draustinis (94 ha);
4. Minijos valstybinis ichtiologinis draustinis (181 ha);
5. Bartuvos valstybinis ichtiologinis draustinis (211 ha);
6. Margininkų valstybinis botaninis-zoologinis draustinis (1030 ha);
7. Laumių valstybinis botaninis-zoologinis draustinis (238 ha);
8. Lūžijos valstybinis botaninis draustinis (66 ha);
9. Reiskių Tyro valstybinis telmologinis draustinis (11 ha);
10. Minijos senslėnio valstybinis kraštovaizdžio draustinis ( 964 ha);
11. Kliošių valstybinis kraštovaizdžio draustinis (2189 ha);
12. Grūšlaukės valstybinis kraštovaizdžio draustinis (509 ha);
13. Apuolės valstybinis kraštovaizdžio draustinis (220 ha);
14. Sudėnų valstybinis botaninis-zoologinis draustinis (4 ha).

2005 m. Kretingos miškų urėdijoje baigta kertinių miško buveinių inventorizacija. Urėdijos teritorijoje inventorizuotos 134 kertinės ir 71 potenciali kertinė miško buveinė (iš jų valstybinės reikšmės miškuose yra ir į teikiamų saugojimui kertinių miško buveinių sąrašą įtrauktos 93 kertinės ir 17 potencialių miško buveinių). 
Taip pat Kretingos miškų urėdijos teritorijoje yra inventorizuotos 36 retų ir saugomų paukščių lizdavietės.

Paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos

             Urėdijos teritorijoje yra šios į paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą patenkančios teritorijos: Tyrų pelkė, Minijos upės slėnis, Nemirsetos smiltpievės, Reiskių tyro pelkė, Erlos ir Salanto upių senslėniai, Apšės upės slėnis ir Kalvių karjeras.
Taip pat yra 14 vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus: Kulakių riedulynas, Lūžijos ir Tyrų pelkė, Minijos slėnis ties Dyburiais, Minijos upė, Minijos upės slėnis, Nasrėnų pievos, Pajūrio kopos, Rimšinės miškas, Sudėnų pievos, Šauklių riedulynas, Veiviržo ir Šalpės upės, Rietavo miškai, Šventosios upės slėnis ties Margininkais ir Senosios Įpilties apylinkės. 

Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą

  • Valstybinės reikšmės miškuose medynų plotas padidėjo 402 ha (dėl dalies žemės ūkio naudmenų apželdinimo mišku ir naujo reikalavimo medynais taksuoti pelkes, kurios brandos amžiuje pasiekia 5 metrų aukštį);
  • Gana žymiai pasikeitė medynų rūšinė sudėtis: pušynų ir eglynų plotas padidėjo 535 ha, juodalksnynų – 209 ha, kietųjų lapuočių sumažėjo 46 ha, beržynų sumažėjo 394 ha, baltalsknynų – 21 ha.
  • Urėdijos miškingumas, lyginant su 1991 m. miškotvarkos duomenimis padidėjo nuo 22,0 iki 25,7 %;
  • Medynų tūris 1 ha padidėjo 30 m3 iki 211 m3 , brandžių medynų – 42 m3 iki 294 m3;
  • Želdinių būklė yra gera : 48 % želdinių inventorizuoti gerais, 50 % – patenkinamais, 2 % – blogais ir žuvusiais (1991 m. miškotvarka  inventorizavo 6 % blogų ir žuvusių želdinių);
  • Nepatenkinamai atlikti ugdymo kirtimai sudaro 2 % nuo viso ugdyto ploto. Praeitos miškotvarkos duomenimis tokie kirtimai sudarė 5 %;
  • Nedidelis vidutinis vienos gaisravietės plotas;
  • Pagal miškų tvarumo rodiklius urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminės kilmės, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

 Projektiniai sprendiniai
Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys  M e t i n ė  a p i m t i s Iškertamas
likvidinis tūris
iš 1ha, m3

Plotas, ha
tūris, tūkst. m3
bendras likvidinis
1.Pagrindiniai kirtimai 393 106,0 92,8 236
2. Pav. ir brandžių medžių kirt. X 1,7 1,4 X
3.Ugdymo kirtimai        
          (2006-2010 m.) 181 8,9 7,0 39
          (2011-2015) 414 21,3 16,8 41
4. Sanitariniai kirtimai X 14,1 11,6 X
5. Kiti kirtimai 36 1,0 0,8 22
6. Jaunuolynų ugdymas 200 2,7 0,2 1
Iš viso (2006-2010 m.) 810 134,4 113,8 X
Iš viso (2011-2015 m.) 1043 146,8 123,6 X

Miško naudojimo rodikliai:

  • Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha mišku apaugusio ploto per pirmą penkmetį – 3,7 m3, per antrą penkmetį – 4,3.
  • Bendro medienos prieaugio naudojimas – 65 % pirmame ir 70 % antrame penkmetyje.
  • Miško naudojimo % nuo viso medynų tūrio – 2,2 %

Miško atkūrimas

Neapaugusios mišku miško žemės  – 1285 ha,
Iš jų:

  • kirtavietės, žuvę medynai  -569 ha,
  • žuvę medynai  – 2 ha,
  • miško aikštės- 562 ha,
  • žemė skirta miškui įveisti-152 ha,

Būsimos penkmečio plynų kirtimų biržės – 1648 ha.

71 % neapaugusių mišku plotų bus želdoma, 29 % – bus palikti želti savaime.

Projektuojama vidutinė metinė želdinimo apimtis yra apie 278 ha.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *