am gmu

Istorija

Miškų administravimas ūkio intensyvinimo metais (1950-2010)

Nuo 1950 01 01 iš Klaipėdos miškų ūkio buvo sudaryti du miškų ūkiai – Kretingos ir Šilutės. Kretingos miškų ūkiui priskirtos Darbėnų, Girulių, Grūšlaukės, Juodkrantės, Kartenos, Kretingos, Kulių ir Palangos girininkijos. 1951 m. atlikus Lietuvos teritorijos administracinio padalinimo pertvarkymą, buvo atliktas ir miškų ūkių bei girininkijų administracinis pertvarkymas. Kretingos miškų ūkyje sudarytos Darbėnų, Juodkrantės, Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Salantų, Skuodo ir Vėžaičių girininkijos. Bendras ūkio plotas sudarė 45850 ha.

 

Miškų administravimas pirmaisiais pokario metais (1944-1950 m.)

Kretingos miškų urėdijos veikla atnaujinta nuo 1944 10 11, vos pasitraukus vokiečių kariuomenei. 1945 04 10 įsteigta Klaipėdos miškų urėdija su Girulių, Juodkrantės, Kairių, Nidos, Plikių, Smeltės ir Šernų girininkijomis.

Miškų urėdijos įsteigimas ir jos administravimas 1920-1944 metais

Vykdant žemės reformą valstybinių miškų plotas Kretingos apskrityje žymiai išaugo. Miškų administravimui ir ūkinės veiklos organizavimui reikėjo įsteigti miškų urėdiją ir padalinti miškus į girininkijas. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministro įsakymu, Kretingos girininkijos girininkas G. Ranga 1920 m. lapkričio 1 d. buvo paskirtas naujos Kretingos miškų urėdijos II eilės urėdu su 1000 auksinų alga. G. Ranga netoli Kretingos Laumalės kaime turėjo pavyzdingai tvarkomą ūkį ir plytinę, organizacinės veiklos ir valdymo patirties, buvo medžiotojas ir gamtos mylėtojas, bet ne miškininkas specialistas. Urėdija buvo steigiama Kretingos apskrities teritorijoje.

Žemės reforma ir valstybinių miškų formavimas

1920 m. rugpjūčio 18 d. paskelbus Žemės reformos įvedamąjį įstatymą, privačių savininkų miškai didesni kaip 25 deš. (27,3 ha) buvo nusavinami valstybės naudai. Jau 1920 m. būsimoje Kretingos miškų urėdijos teritorijoje buvo nusavinta 11323 ha miško ir 1285 ha miško žemės, 1921 m. atitinkamai 14220 ha ir 714 ha, 1922 m. – 12133 ha ir 1590 ha. Iš viso per trejetą metų buvo nusavinta 37676 ha miško ir 3589 ha miško žemės ir bendras nusavintų miškų plotas sudarė 41265 ha. Vėlesniais metais žymesnio valstybinių miškų ploto padidėjimo neįvyko. Miškų nusavinimo aktų surasti nepavyko, tačiau neabejotina, kad G. Ranga buvo nusavinimo komisijos narys, greičiausiai jos vadovas. Liko nenusavinti grafo Liudviko Šuazelio de Gofje ir ilgesnį laiką Laukžemės dvaro miškai.

Pirmieji miškų administracijos kūrimo žingsniai

1918 m. lapkričio 17 d., pirmosios (laikinosios) Lietuvos vyriausybės Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos sudėtyje buvo įsteigtas Miškų skyrius (nuo gruodžio 5 d. – departamentas). Pirmaeiliai uždaviniai buvo perimti iš vokiečių okupacinės valdžios miškus ir sustabdyti jų naikinimą. Atsiradus tinkamesnių žmonių į įvairias Lietuvos vietas buvo siunčiami Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos įgaliotiniai perimti miškus ir kitą valstybės turtą. Tų pat metų lapkričio 16 d. į Telšių apskritį įgaliotiniais buvo paskirtas agronomas Antanas Jurevičius, į Sedą miškininkas Adolfas Strukas. Perimtus iš karinių inspekcijų miškus buvo pavesta padalinti į keletą dalių, pavadinti jas girininkijomis, parinkti joms girininkus, ir pristatyti Miškų departamentui patvirtinti. Perimti Telšių karinės inspekcijos miškai tapo miškų urėdija. Telšių miškų urėdu buvo paskirtas A. Jurevičius (1919 02 25), Sedos girininku A. Strukas, Telšių girininku Mykolas Kulakauskas (1919 01 01) ir Vėžaičių girininkijos girininku Petras Eitutavičius (1919 01 18).

Miškai vokiečių okupacijos metais (1915-1918)

Vokiečių kariuomenė 1915 m. okupavusi Lietuvą pertvarkė administracinį paskirstymą ir miškų valdymą. Naujai sudarytų Kretingos, Sedos, Telšių ir Vėžaičių apskričių valstybinių ir be šeimininkų likusių privačių miškų valdymas buvo pavestas Telšių karinei miškų inspekcijai (valdybai), kurios viršininku buvo hauptmanas Luther. Apskrityse inspekcijai buvo pavaldūs 1-2 vokiečių miškininkai, kurie turėjo padėjėjus vokiečių karius arba civilius asmenis. Pasiliko savo vietose dalis senųjų eigulių. Dabartinės urėdijos miškų dauguma pateko į Kretingos ir Vėžaičių apskritis.

Urėdijos miškai ir jų administravimas iki pirmojo pasaulinio karo

Juozapo Tiškevičiaus žymeklis naudotas medienai ženklinti XIX a. vid. II p.
Carinės Rusijos valdymo metais didžioji dabartinės miškų urėdijos teritorijos dalis įėjo į Kauno gubernijos Telšių apskrities (nuo 1843 m.) sudėtį. Mykolas Gadonas Telšių apskrities aprašyme (1846) pažymėjo, kad tik iš senų padavimų tuomet buvo žinoma apie didžiulius miškus tolimoje praeityje dengusius visą apskritį. Aprašymo metu didesnių miškų buvo rytinėje apskrities dalyje, o pietvakarinė dalis buvo mažiau miškinga. Augant gyventojų skaičiui miškai buvo smarkiai kertami ir, pasak autoriaus, tik neseniai pradėti taupiau naudoti. Kiek vėlesniame (1855) Kauno gubernijos žemės ūkio ir miškininkystės aprašyme, Telšių apskrities vakarinėje dalyje didelių valstybinių miškų nepaminėta. Privačių miškų tarpe paminėtos dydžiu ir medienos kokybe išsiskiriančios grafų Pranciškaus ir Aleksandro Pliaterių, Aleksandro ir Nikolajaus Zubovų, Juozapo Tiškevičiaus, barono Rene (Rönne) girios. Šių girių savininkai rūpestingai jas prižiūrėjo ir taupiai naudojo.

Miškininko M.Daujoto veikla Kretingoje

Tarpukariu Kretingos apskrityje dirbo nemažai ryškių asmenybių, savo profesine ir visuomenine veikla daug nusipelniusių šiam kraštui. Vieną giliausių pėdsakų istorijoje paliko miškininkas Marijonas Daujotas, praleidęs Kretingos žemėje aštuoniolika prieškario metų, paaukodamas jos labui didelę savo profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo dalį, aktyviai dalyvaudamas visuomeniniame kultūriniame gyvenime.

Pirmaisiais žemės reformos vykdymo metais Kretingos apskrityje valstybė nusavino magnatų Tiškevičių, Oginskių, Pliaterių, Šuazelių ir kitų didikų miškus, palikdama jiems naudoti tik įstatymų nustatytą miško normą. Iš viso 1920-1924 metais valstybės žinion buvo paimta 37 734 hektarai miško ir 3 660 hektarų miško žemės, o 1925 metais valstybiniai miškai apskrityje užėmė 42 925 hektarus. Iš pradžių miškais rūpinosi prie valsčių komitetų įkurtos miškų komisijos, o kiek vėliau jiems administruoti buvo įkurta Kretingos miškų urėdija, plytėjusi nuo Baltijos jūros vakaruose iki Telšių apylinkių rytuose bei nuo Latvijos sienos šiaurėje iki Švėkšnos apylinkių ir Klaipėdos krašto sienos pietuose. Jos pirmuoju urėdu buvo paskirtas H. Ranga.