Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarkos aprašu nustatyta, kad privačių miškų savininkai savo valdose apie abiotinių veiksnių ir/ar kt. pažeidimus, tame tarpe ir vėjavartas bei vėjalaužas, turi pranešti girininkijai, kurios teritorijoje yra jų miško valda. Girininkas pastebėtus pažeidimus užfiksuoja Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale. Šių įrašų pagrindu privačių miškų savininkams, kurie nori siekti ES paramos stichinių nelaimių pažeistų miškų atkūrimui, miškų urėdijos nustatyta tvarka išduoda pažymas dėl stichinės nelaimės pažeisto miško nustatymo fakto. Ši pažyma reikalinga ne leidimui kirsti mišką plynu sanitariniu kirtimu gauti, o pateikimui kartu su paramos paraiška Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento teritoriniams skyriams.

Sertifikuoti miškai – tai reiškia naudojami atsakingai, rūpestingai saugoma natūrali biologinė įvairovė, rūpinamasi miško atkūrimu bei darbuotojų gerove.

LR Seimo narys, Evaldas Jurkevičius

Lietuvos oligarchai, atstovaujantys skandinaviškam kapitalui, vis dar nepraranda vilties ir aktyviai siekia privatizuoti Lietuvos miškus. Jų tikslas paversti mūsų girias dykvietėmis, permetant ant valstybės pečių miškų atsodinimą.

Bandoma įrodyti, kad urėdijos nemoka ūkininkauti, todėl valstybė gauna menką naudą iš medienos verslo.

Šį pavasarį tokiems kėslams Seimas sudavė stiprų smūgį. Kovo 18 dieną parlamentas priėmė rezoliuciją "Dėl valstybinių miškų išsaugojimo".

Šių metų rugpjūčio 12 d. generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas pasirašė įsakymą, kuriuo įpareigojo visas šalies miškų urėdijas skubiai parengti ir suderinti priemonių planus audros padariniams likviduoti.
   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1178 „dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2009-2013 metų normos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. D1-692 „Dėl valstybės įmonių miškų urėdijų veiksmų koordinavimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos viceministro 2010 m. rugpjūčio 10 d. pavedimu Nr. (27-1)-D8-7674 „Dėl 2010 m. rugpjūčio 8 d. įvykusių miško vėjavartų padarinių šalinimo“ ir Generalinės miškų urėdijos prie aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-364 (Žin., 2007, Nr. 75-2993), 8.8 punktu, įvertinus audros padarinius, atsižvelgiant į padarytus nuostolius Lietuvos valstybiniams miškams, o ne atskiroms miškų urėdijoms, bei atsižvelgiant į miškų urėdų parodytą susitelkimą gamybinio pasitarimo, įvykusio 2010 m. rugpjūčio 11 d. VĮ Prienų miškų urėdijoje metu, visos miškų urėdijos įpareigotos parengti ir pateikti tvirtinti Generalinei miškų urėdijai suderintus su labiausiai nuo audros nukentėjusių miškų urėdijų urėdais planus dėl vėjavartų ir vėjalaužų padarinių sutvarkymo. Priemonių planuose numatyti išverstų ir išlaužtų medynų sutvarkymo priemones, kiekius bei laikotarpį.

Šių metų rugpjūčio 8 d. praūžusi audra preliminariais duomenimis šalies valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė daugiau nei 250 000 ktm medienos. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijų miškai – Dubravos (70 tūkst. ktm), Švenčionėlių (50 tūkst. ktm), Valkininkų (40 tūkst. ktm), Prienų (30 tūkst. ktm), Varėnos (25 tūkst. ktm), Kaišiadorių (25 tūkst. ktm). Preliminariais skaičiavimais nuostoliai siekia daugiau nei 10 mln. Lt.

   Įvertinus audros padarinius valstybiniuose miškuose kaip ekstremalų įvykį, miškų urėdai įpareigoti skubiai vertinti susidariusią situaciją miškuose, imtis visų galimų priemonių padarinių likvidavimui, sustabdyti pagrindinio naudojimo, einamuosius ir retinimo kirtimus miškų urėdijų administruojamuose plotuose, nedelsiant informuoti medienos ruošos rangos įmones bei įvertinti savo pačių turimų pajėgumų galimybes teikti medienos ruošos paslaugas labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose.

Šiaurės Lietuvos gyventojus puola išsigimę vilkai, kurie nesivaržydami eina į sodybas ir pjauna gyvūnus, tuo tarpu Lietuvos valstybinių miškų sektorių puola kiti verslo vilkai, kuriems nerūpi Lietuvos prestižas.   daugiau...