VĮ miškų urėdijų pagrindiniai rodikliai ženkliai geresni lyginant su Lietuvos valstybės valdomų įmonių rodikliais pateiktais Metinėje apžvalgoje. Audito išvadų palyginimas: Lietuvoje biudžete lieka 4 Lt/ktm, o Latvijoje tik 1,7 Lt/ktm pelno.
Pirmą kartą per pastaruosius 20 metų Vyriausybė parengė Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinę apžvalgą. Preliminariai skaičiuodama valstybės turimą turtą, Vyriausybė patvirtino skaidrumo gaires. Metinėje apžvalgoje, kurioje apžvelgtos Lietuvos valstybės valdomas komercinio naudojimo turtas 2009 metais valstybiniai miškai minimi kaip viena viso valstybės valdomo komercinio turto buhalterinę vertę sudarančių grandžių.

Lietuvos valstybinių miškų veiklos planavime bei praktikoje valstybinių miškų išteklių racionalaus naudojimo, jų našumo bei vertės didinimo, o taip pat buhalterinėje apskaitoje apskaitomo valstybės turto valdymo, naudojimo ir atstatymo klausimai pastoviai narinėjami ir sprendžiami.
   Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba pastoviai nagrinėja valstybinių miškų išteklių racionalaus naudojimo, jų atkūrimo bei gausinimo klausimus. Kaip taisyklė, didelių diskusijų objektu Vyriausybėje tampa metinės valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos tvirtinimas. Seimo Aplinkos komitetas ypač daug dėmesio skiria valstybinių miškų ekologinių ir socialinių funkcijų vystymui. Lietuvos Valstybės kontrolė reguliariai atlieka valstybinių miškų įvairių veiklos sričių auditus.
   Šiame darbe akcentuota Valstybės valdomo turto ekonominė nauda, jo indelis į Valstybės biudžetą. Visiškai sutinkame su studijos pateiktu teiginiu, kad ,,Valstybės uždavinys yra padidinti savo valdomo turto vertę, taip pat ir būsimą savo turto generuojamą grąžą.“
   Manome, kad parengtas darbas yra svarus pagrindas diskusijai bei tolimesnėms studijoms ir sprendimams objektyviai įvertinti valstybės valdomo turto vertę bei jo teikiamą ekonominę ir visuomeninę naudą. Apžvalgos rengėjai savo ataskaitos pirmuosiuose puslapiuose teigia, kad jie „negarantuoja ir neprisiima jokios atsakomybės dėl paskelbtos informacijos tikrumo, išsamumo ir tikslumo“.
   1. Apžvalgoje (4 psl.) pateikta valstybės valdomų įmonių pagrindinių rodiklių lentelė, tačiau miškininkystės sektoriaus apžvalgoje analizuojami rodikliai nepateikti. Pateikiame atlikto Audito skaičiavimus bei išvadas.

1 lentelė

Pagrindiniai 2009 m. valstybės valdomų įmonių ir valstybės įmonių miškų urėdijų rodikliai

Išvada: VĮ miškų urėdijų pagrindiniai rodikliai ženkliai geresni lyginant su Lietuvos valstybės valdomų įmonių rodikliais pateiktais Metinėje apžvalgoje.

   Valstybinis miškas – tai valstybės aukso fondas, sukauptas efektyvaus, racionalaus ir kompleksiško ūkininkavimo dėka. Miško vertė – nepamatuojama ir nepasveriama vien ekonominiu matu. Miškas saugo didžiulį gamtosauginį potencialą, kuris praktiškai yra neįkainojamas.
   Miškai nėra įtraukti į miškininkystės sektoriaus balansą (7 ir 8 psl.). Pagal miškų įstatymą miško žemė ir medynų vertė į turto vertę netraukiami. Pažymėtina, kad nė vienoje ES valstybėje valstybės miško žemės ir miško vertė valdytojų finansinėje apskaitoje neapskaitoma.

2 lentelė

Miškų urėdijų mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, mln. Lt

   Radikalios pertvarkos siekiant ekonominio efektyvumo ir veiklos skaidrumo pradėtos 1997 m. Tuo metu apvaliosios medienos buvo kertama apie 30 proc. daugiau negu dabar. Tačiau tada nesugebėta surinkti net 5 kartus mažesnių išteklių mokesčių, 2010 planuojama sumokėti apie 125 mln Lt.
   To meto archaiška medelynų sistema (laistymo sistemos tebuvo dvi, o smulkių daigynėlių skaičius kai kuriose miškų urėdijose siekė net 90) dabar iš esmės modernizuota. Miškų urėdijos į šį darbo barą investavo daugiau nei 60 mln. litų uždirbtų lėšų. Medelynuose įrengta apie 40 laistymo įrenginių, iš pagrindų atnaujinta visa medelynuose naudojama technika. Apžvalgoje liaupsinama skandinavų patirtis. Medelynai skandinavijoje savo metu buvo privatizuoti, tačiau po kurio laiko valstybei teko išpirkti šiuos medelynus, nes privatūs medelynai nepajėgė užtikrinti reikiamo miško sodmenų kiekio. Norime pažymėti, kad ir dabar Švedijos ir Latvijos miškininkai perka iš Lietuvos valstybinių miškų medelynų sodmenis.
   Per šį laikotarpį akivaizdžiai patobulėjo miškininkystės darbai – mechanizuotas dirvos paruošimas, miško sodinimas, pertvarkyta želdinių apsauga, taip pat modernizuota priešgaisrinė miškų apsauga. Vien tik įsisavinant ES lėšas įsigyta 30 priešgaisrinių automobilių su modernia įranga, šiuo metu miškų urėdijose diegiama vieninga antžeminė gaisrų stebėjimo sistema Fire Watch, aeronautikos tyrimų centro „Deutsches Zentrum fur Luft-und Raumfahrt (DLR)“, kuri miškų sektoriaus vertę padidins dar 45 mln Lt.
   Per trumpą laiką buvo panaikintos lentpjūvės, galutiniai miško sandėliai, dėl kurių žinyba kasmet patirdavo 2-3 mln. litų nuostolių. Rangos apimtys, lyginant su minėtu laikotarpiu, padidėjo 2,5 karto, apvaliosios medienos ruošoje sėkmingai pritaikytos skandinaviškos technologijos. Prieš dešimtmetį miškų žinyba disponavo per 800 mechanizmų, iš kurių dauguma buvo morališkai pasenę. Dabar visos miškų urėdijos turi 117 įvairios paskirties modernios miško technikos. Per paskutinius metus nuo 10 proc. iki 25 proc. padidintos neplynų kirtimų apimtys (vietoje plynų).
   Racionaliai prižiūrint ir eksploatuojant miškus (didinant prieaugį, gerinant medynų būklę), medieninė valstybinių miškų vertė per pastaruosius 10 metų padidėjo apie 1 mlrd. litų (1 Lietuvos gyventojui tektų 298,5 Lt), o visos kitos vertės – kelis kartus, plotas nuo 2000 m. padidėjo 63 tūkst. ha, o medienos tūris – apie 10 %. Kasmet, didėjant medienos tūriui ir plečiantis miškų plotams, medieninė vertė didėja apie 150 mln. Lt. Svarbu yra tai, kad bendras einamasis tūrio prieaugis valstybiniuose miškuose yra 6,4 m3/ha, o iškertama apie 3,5 m3/ha, t.y. per metus medynų ištekliai įvertinus savaiminį medžių atkritimą padidėja apie 2,5 - 3,0 mln. m3.

3 lentelė

Valstybinių miškų rodiklių dinamika 2000-2008 m.
(audito išvados)

Miškų urėdijų 2006-2008 metų veiklos efektyvumo rodikliai
(Pateikta GMU)

   2. Apžvalgoje (11 psl.) teigiama, kad miškininkystės sektorius Lietuvoje duoda 4 Lt/ktm, o Latvijoje 47 Lt/ktm pelno. Bet pagal audito parengtą diagramą matome, kad Lietuvoje biudžete lieka 4 Lt/ktm, o Latvijoje tik 1,7 Lt/ktm pelno.
Tokia pateikta išvada yra vienpusiška ir tendencingai formuoja neigiamą vaizdą apie Lietuvos valstybinių miškų ūkį. Apžvalgoje naujesnių duomenų apie išlaidas iš valstybės biudžeto miškų valdymui Latvijoje nepateikta, o apie tokias išlaidas Švedijoje - apskritai nepaskelbta.

   Pateikiame Lietuvos ir Lenkijos valstybinių miškų pelningumo palyginimą, nes šių valstybių miškų valdymo principai yra analogiški.

   3. Apžvalgos finansinė veikla (22 psl.) skyriuje pateiktoje lentelėje „Svarbiausi konsoliduotieji valstybės miškininkystės sektoriaus finansiniai duomenys“ nurodomos tik išlaidos miškų atkūrimui ir įveisimui, o apie 60 mln. Lt miško apsaugos ir miško tvarkymo bei išlaidos skirtos rekreacijai, medelynų veiklos sąnaudos integruotos į kitas išlaidas. Teikiame detalizuotą išlaidų pasiskirstymą.

4 lentelė

Svarbiausieji konsoliduotieji valstybės miškininkystės sektoriaus finansiniai duomenys
(audito išvados)

    Pelnas valstybinių miškų sektoriuje 2008 m., palyginus su 2007 metais gautu pelnu, sumažėjo 68 mln. Lt, t.y. 41 mln. Lt dėl sumažėjusios medienos pardavimo kainos ir 27 mln. Lt dėl padidėjusių rangos paslaugų kainų bei valstybinių miškų registracijai skirtų išlaidų. Pažymime, kad per 2000-2009 m. laikotarpį medienos pardavimo kainos 2007/2008 metais buvo didžiausios ir artimiausiais metais tokių kainų pasiekti neprognozuojama. Todėl Miškininkystės sektoriaus apžvalgoje (11 psl.) nurodomas galimas potencialus pelningumas pagal rinkos analizę - pelnas 30 Lt/m3, kai ateities kainos modeliuojamos kaip penkių istorinių metų vidutinės medienos kainos, galimas pasiekti tik tuo atveju, jei įmonės užsiimtų tik komercine veikla, nevykdytų miškininkystės darbų, atsisakytų miškų priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos, rekreacinių darbų, neprižiūrėtų ir netiestų miško kelių, sausinamojo tinklo ir panašiai.

   4. Apžvalgoje (21 psl.) pateikiamas Lietuvos valstybinių miškų bendras - specialistų ir darbininkų skaičius 4418. Pažymėtina, kad per pastarąjį laikotarpį miškų darbininkų skaičius sumažėjo nuo 10,2 iki 1,8 tūkst., specialistų – nuo 4775 iki 2060, tuo tarpu darbų apimtys sektoriuje nesumažėjo, o atskirais atvejais net padidėjo. Miškų urėdijose dirba 2060 specialistų, tuo tarpu Latvijoje tą patį darbą vykdo 2100 specialistų („Latvijas valsts meži“(850) + Latvijos valstybinė miškų tarnyba(1250)). Taigi Lietuvoje ir Latvijoje šių specialistų skaičius yra panašus.

   5. Valstybinių miškų sistema pagal Aplinkos ministro patvirtintas apvaliosios medienos prekybos taisykles skatina savo šalies pramonę, tačiau ataskaitoje (21 psl.) neteisingai kritikuojama už per didelį apvaliosios medienos eksportą. Apvaliosios medienos eksportas iš valstybinių miškų nesudaro 10 proc., tuo tarpu privatus miškų sektorius eksportuoja apie 60 proc. pagaminamos apvaliosios medienos. Iš Baltijos valstybių Lietuva apvaliosios medienos eksportuoja mažiausiai.

   6. Apžvalgoje minimas nepakankamas valstybinių miškininkystės įmonių koordinavimas (23 psl.). Dėl šios priežasties įvardijamas sektoriaus neefektyvumas, aukštos kokybės paslaugų stambiems klientams neužtikrinimas. Minimos ES šalys, kuriose centralizuota prekyba.  Reikia pabrėžti, kad 2011 metais valstybinių miškų sistemoje bus sukurta centralizuota elektroninė prekyba apvaliąja mediena (AMEPS).
   •  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimas (Priemonė Nr. 982, įvykdymo data 2011m. IV ketvirtis.
 
    Norime atkreipti dėmesį, kad Valstybė suformulavo tikslus ir uždavinius Miškų, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymais, kuriuose numatyta, kad VĮ miškų urėdijos ūkininkavimą vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir teikia viešąsias paslaugas, o ne pagal tiriamuosius darbus, už kurių teiginius neatsako patys tų darbų autoriai. Daugelyje Europos valstybių vykdomas kompleksinis miškininkavimas. Tik keletoje valstybių, kaip pavyzdžiui, Latvijoje, tai yra atskirta, dėl ko ūkininkavimas Latvijos miškuose yra prastesnis.
   Pažymėtina, dėl netinkamo miškų tvarkymo Latvijos valstybiniuose miškuose šiais metais sustabdytas FSC sertifikato galiojimas http://www.mezi.lv/index.php?newsid=1314&m=1. Tai retas ir išimtinis atvejis.
   Manome, tikslinga atsižvelgti į išreikštas pastabas ir patobulinti apskaitos metodiką atskiriant verslo veiklą nuo viešųjų paslaugų. Pažymime, kad tokia sistema jau veikė ankstesniais metais.

GMU parengta pažyma

GMU informacija, 2010 07 21 d.