Kretingos miškų urėdija ir šiuo ekonominiu sunkmečiu sėkmingai užbaigė galingą investicinį projektą: Juzumų kaime, Darbėnų seniūnijoje, pradėjo veikti 640 kv. m ploto sodinukų saugykla su administracinėmis patalpomis, į kurias jau persikėlė ir Darbėnų girininkija. Toks modernus šaldytuvas–saugykla yra vienas pirmųjų mūsų šalyje.

Kas taiko į Briuselį ar Strasbūrą, kas kukliau - į Dubliną ar Londoną... Man pasisekė, lankiausi nepaprastai egzotiškoje vietoje – Mikoliškiuose.

Miškas staiga parūpo bemaž visiems. Periodiškai išnyra mintis juo atsiskaityti už negrąžintą žemę - visiškai logiškai ir pagrįstai paminima, kad pūstažandė valdininkija metų metus taip "tvarkėsi", kad pati virto faktine žemvaldžių kasta, o paskui imama ir pasiūloma be siūlo galo likusiems teisėtiems žemės savininkams padalinti valstybinį mišką.

Akivaizdu, krizė įsibėgėja ir tampa ne tik ekonomikos, bet ir psichikos rūpesčiu. Net ir tai, kas tebėra nesunaikinta, iš inercijos, o gal ir piktavališkumo piešiama juodžiausiomis spalvomis. Tarsi tos tamsos mūsų gyvenime dar būtų nepakankamai...

Jau baigiame įprasti, kad nekilnojamasis turtas virsta kilnojamu ir koks nors varganas pelkės gabalas tampa prabangia namų valda Vilniaus ar Klaipėdos miestų ribose. Susitaikome, kad apsukrūs biurokratai išplauna biudžeto lėšas, tačiau klausimas, "kur ta riba?" ir toliau lieka neatsakytas.

“Lietuvos žiniose” pasirodęs Felikso Žemulio straipsnis “Medienos perdirbėjai siūlo privatizuoti valstybinius miškus” skubiai grąžino į trumpam nutolusią realybę. Tik argi jie siūlo? Ne, reikalauja. Ir ramybe dvelkiantis miškų naudotojų klano tonas perša mintį, jog politinis sprendimas jau priimtas. Taip kad jei nekils revoliucija pagal Marksą ar Leniną, su miškais galime atsisveikinti. Kaip atsisveikinome su juodųjų gandrų ir erelių lizdais (niekas nėra nubaustas ir nei vienas ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas). Kaip atsisveikinome su ežerais ir upėmis, su didingomis brandžiomis senagirėmis.  daugiau >>>

Miškininkai kraupsta – dėl privatininkų interesų valstybė pasiryžusi iškirsti tūkstančius hektarų miško. Tai vyksta ne šiaip sau, o prižiūrint kažkam iš aukščiau.

Teks galąsti kirvius
Kretingos urėdas Antanas Baranauskas tikino negalintis suprasti valstybės vyrų požiūrio į miškų išsaugojimą.