Grūšlaukės girininkija išsidėsčiusi Skuodo ir Kretingos rajonų teritorijoje. Vakaruose ribojasi su Darbėnų ir Lenkimų girininkijomis, šiaurinėje dalyje su Skuodo girininkija, pietuose - Vaineikių girininkija, o rytuose su Telšių miškų urėdija.

Grūšlaukė minima nuo XVI a. Kunigaikščiai Oginskiai čia 1778 m. pastatė Šv. Jono Nepomuko bažnyčią, kuri 1945 m. sudegė. Bažnyčia atstatyta tik Atgimimo metais. Grūšlaukės kapinėse ilsisi žymus žemaičių dievdirbys Juozapas Paulauskas (1860-1945), lietuvių ir prancūzų skulptorius Antanas Mončys (1921-1993), stovi XVIII a. koplyčia, kurios interjerą puošia 1749 m. sieninė tapyba. Grūšlaukiškiai garsėja Užgavėnių tradicijomis.

Tiksli girininikijos įkūrimo data nėra nustatyta. Yra žinoma, kad 1914 m. girininkija buvo Mažonų kaime, ir girininku dirbo Vaseris. Vėliau girininkija buvo perkėlta į Grūšlaukę, 1928 m. į Leliūnų kaimą. Pokario metais girininkija įsikūrė Bimbalynėje. 1946 m. dirbant girninku Žičkui pastatai sudegė ir girininkija buvo perkelta į Salantus. Netrukus Grūšlaukės miškai buvo perduoti Skuodo girininkijai. 1958 metais birželio 16 dieną girininkija vėl buvo atkurta Grūšlaukėje.

Girininkijai priklausančių valstybinių miškų plotas- apie 2622 ha. Girininkiją sudaro trys eiguvos: Grūšlaukės, Narmontų ir Juodupėnų. Vyrauja eglynai – 58,4 %. Pušynai sudaro 29 %, beržynai - 9,5 %, juodalksnynai - 2,2 %

Didžiausi girininkijos miškai - Ledžių, Peldinės, Butkinės, Taško, Pėtaraičių, Šatraminių, Lieknų, Narmantų, Juodupėnų, Grūšlaukės pušynas, Zapasnoj.

Žymesni miestai, gyvenvietės ir kaimai: Plokščiai, Peldžiai, Juodupėnai, Žalgiriai, Šatraminiai.

1992 metais įsteigtas Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis.

Peldinės, Ledžių, Butkinės miškuose rengiamos komercinės medžioklės.

Grūšlaukės girininkija
Grūšlaukė, Darbėnų sen., 97029 Kretingos r.
Tel. (8 445) 41 710

Girininkas - Ignas Kripas, mob. tel. 8614 25 156

Girininko pavaduotojas - Egidijus Japetas, mob. tel. 8686 81 938

Eiguliai:
Robertas Rutė
Pranas Burba