Kretingos miškų urėdijos Darbėnų girininkijoje jos girininkas Vilius Perkamas dirba jau 42 metus. Iš viso darbui miškų ūkyje atidavęs beveik 50 metų, girininkas teigia, kad miškininko darbe nuobodulio jis niekada nejautė ir nepajaus. „Miškai – tokia ūkio sritis, kuri nuolat atsinaujina“, - teigė V.Perkamas.

Beveik 50 metų miškininku dirbantis Darbėnų girininkijos girininkas Vilius Perkamas teigė tapęs didžiulių pokyčių miškų ūkyje liudininku, kada rankų darbą pakeitė galinga technika, senąsias – naujos technologijos.

Turėdamas galimybę palyginti labai ryškius pokyčius miškų ūkyje, V.Perkamas šiandien griežtai pasisako prieš miškus naikinančias sugalvotas drastiškas reformas.

Darbėnų girininkija yra Kretingos rajone. Vakaruose ribojasi su Palangos girininkija, iš pietų ir rytų – su Vaineikių girininkija, o šiaurinėje dalyje - su Grūšlaukės ir Lenkimų girininkijomis.

Girininkijai priklausančių valstybinių miškų plotas yra apie 2484 ha.

Girininkiją sudaro Kadagynų, Mažučių ir Darbėnų eiguvos.

Vyrauja pušynai - 75%. Eglynai sudaro - 25%, yra beržynų, ąžuolynų ir kitų medynų.

Didžiausi miškai: Baltkalnio, Lenkės, Mažučių, Joskaudų, Kadagynų Rievos, Tūbausių.

Žymesni miestai, gyvenvietės ir kaimai: Darbėnai, Lazdininkai, Dimitravas, Joskaudai.

Vandens telkiniai: Kašučių ežeras, Lazdininkų, Tūbausių tvenkiniai bei Darbėnų 80 ha tvenkinys, kurio vienintelėje salelėje kyšo mūrinė koplytėlė, ženklinanti čia buvusias Genčų kaimo kapinaites.

Darbėnai - didžiausia ir miškingiausia Kretingos rajono seniūnija (304 km², 5460 gyventojų). Administracinis centras - Darbėnai (žinomi nuo 1591 m.), 16 km nuo Kretingos. Miestelyje veikia vidurinė mokykla, vaistinė, kultūros namai, biblioteka, girininkija, keletas parduotuvių, akmens skaldos įmonė. Ant Darbos upelio telkšo tvenkinys, prie kurio išlikęs senas vandens malūnas (1820 m.). Šalia turgaus aikštės rymo Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (1834-1842 m.).

Seniausios gyvenvietės - Lazdininkai ir Senoji Įpiltis (1253 m.). Netoli Lazdininkų, Dimitravo miške, yra Erškėtynas, kuriame iš po akmens išteka šaltinis. Sakoma, kad jo vanduo gydo žaizdas ir paralyžių. Be to, pasakojama, kad ant akmens buvo apsireiškusi Švč. Mergelė Marija, kurios garbei pastatyta mūrinė koplyčia.

Senoji Įpiltis garsėja savo piliakalniais ir alkakalniu. Ant piliakalnio Mindaugo karūnavimo dieną vyksta šventės, inscenizuojančios kovas su kryžiuočiais. Tarp piliakalnių stūkso akmuo, iš po kurio trykšta šaltinis. Jo vandenį žmonės naudojo akių ir ausų uždegimams, vidaus ligoms gydyti.

Prie Šventosios upės yra Laukžemė, kuri ilgą laiką buvo svarbus prekybos centras. Šiandien buvusią gerovę mena Šv. Andrejaus bažnyčia (1850 m.), griūvantys dvaro rūmai (1902 m.) ir _"magazinu^_" vadinamas grūdų sandėlys (XIX a).

Ginininkijoje gausu daug lankytinų ir prižiūrimų vietų. Tai:

• Darbėnų parkas prie Darbėnų tvenkinio.
• Nagarbos piliakalnis (Nagarbos kaime Prie Tenžės upės), pramintas Bliūdkalniu. Čia stovėjo 1253 m. pilis. Netoli jo yra Tarvydų kaimas. Jame XIX a. buvo įkurtas Dimitravo _"palivarkas", kuriame 1937-1944 m. veikė priverčiamųjų darbų stovykla. 
• Erškėtyno koplyčia Joskaudų miško kvartale Nr. 46.
• Alkos kalnas (kv. Nr. 47)- genocido vieta.
• Darbėnų dvaras, įkurtas XVI a. Išliko: mediniai rūmai (dab. gyvenamasis namas), 2 rūsiai, mūrinis svirnas ir dalis parko alėjos.
• Rūdaičių gyvenvietė, kurioje išliko kapinynas, maro kapai, piliakalnis (_"Pilalė"), alkakalnis, kurio šlaite stūkso Antrojo pasaulinio karo betoniniai įtvirtinimai, veikia kuklios evangelikų - liuteronų kapinaitės.