EINAME MARIJONO DAUJOTO PRAMINTAIS TAKAIS
(Kretingos Marijono Daujoto vidurinės mokyklos Jaunųjų miško bičiulių projektas)

KODĖL ĖMĖMĖS ŠIOS KŪRYBINĖS – MOKSLINĖS – PAŽINTINĖS PROGRAMOS?

Kai 1995 metais lapkričio 19 dienos Kretingos mero potvarkiu Kretingos 2- ai vidurinei mokyklai buvo suteiktas žymaus Lietuvos miškininko Marijono Daujoto vardas,mes jaunieji gamtos mylėtojai, prisiekėme globoti ir gerbti gamtą,tęsti Marijono Daujoto pradėtus darbus.

Daug archyvinės medžiagos apie Marijoną Daujota surinkome ruošiantis vardo suteikimui. Puoselėjome viltį aplankyti Marijono Daujoto, paskutiniųjų gyvenimo darbo metų vietą GIRIONYSE – Lietuvos miškų institute, susitikti ir užrašyti atsiminimus apie Marijoną Daujotą iš buvusių jo bendradarbių, pažįstamų ir artimųjų

Vilties kibirkštėlė įsižiebė,kai 2003 metais gruodžio mėnesį apsilankėme Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos organizuojamame renginyje. Susipažinome su šios kolegijos direktoriumi Albinu Tebėra, buvusiu ilgamečiu direktoriumi Broniumi Paulausku, akademiku Leonardu Kairiūkščiu. Išsakėme savo mintis ir svajones – mūsų nuostabai jie maloniai sutiko mus priimti vasaros atostogų metu ir bendradarbiauti vykdant šį projektą.

Norėdami tinkamai rinkti ir kaupti medžiagą, įjungti įšią veiklą daugiau dalyvių, integravome mokomuosius dalykus. Į šį projektinį darbą noriai įsijungė lietuvių kalbos mokytoja Aldona Bruzdeiliniene

EPIZODAI IŠ VEIKLOS PROGRAMOS

Draugystę stiprina susitikimai Mes, Kretingos Marijono Daujoto vidurinės mokyklos jaunieji miško bičiuliai, pasivadinę „Jaunaisiais daujotukais“, 2005 metų vasarą buvome pakviesti į stovyklą  „GIRIONYS – 2005“. Šioje stovykloje dalyvavo penkių rajonų miškų urėdijų remiami jaunieji miško bičiuliai. Per tas kelias dienas, praleistas stovykloje, labai susidraugavome, atradome daug bendrų pomėgių, minčių. Sunku buvo skirtis. Grįžę ryšį palaikėme šiuolaikinėmis naujasiomis technologijomis, tačiau tai ne tas pats, kai šalia tikras draugas, gyvas žmogus. Širdis graužė ilgesys. Tada mūsų būrelio vadovė patarė pasikviesti į svečius Aukštadvario vidurinės mokyklos Trakų urėdijos šefuojamus jaunuosius miško bičiulius. Jie maloniai priėmę kvietimą ir  atvyko tų pačių metų rudenį pas mus. Susipažino su mūsų mokykla, miestu, aplankė Kretingos Dvaro parką ir Muziejaus žiemos sodą. Pasisvečiavę kitą dieną išvyko į Palangą. Ten aprodėme Palangos Botanikos parką, oranžeriją, Gintaro muziejų, užkopėme į Birutės kalną, grožėjomes gražiais pajūrio vaizdais. Pėsčiomis patraukėme pajūriu. Pasišnekučiuodami, vis didindami tempus skubėjome, kad nesutemtų, nes rudens diena trumpa. Pavargę, nugairinti rudens pajūrio vėjo, bet laimingi, grįžome prie savo autobusiuko ir vykome pietauti į kavinę „Pas Juozapą“. Toliau >>>		Šių metų vasarą įvyko atsakomasis vizitas . Į Aukštadvarį mus nuvedė ne tik gerų draugų ilgesys, bet ir M. Daujoto pėdos, įmintos Aukštadvario miškuose. Draugystės gijos pynėsi su M.Daujoto nuveiktais darbais. Mes jau seniai mokomės darbą derinti su pramogomis. Už smagiai ir turiningai praleistą laiką nuoširdžiai dėkojame Aukštadvario seniūnei Jadvygai Dzencevičienei, bendruomenės pirmininkei Reginai Budrevičienei, Aukštadvario girininkijos eiguliui Juozui Vervečkai, savo jauniesiems draugams ir jų vadovei Česlavai Pociūnienei. Jie negailėjo savo laiko ir padarė viską, kad mūsų viešnagė Aukštadvary buvo turininga, pilna  įspūdžių.  JMB būrelio „Daujotukai“ vadovė Giedrė Benetienė

Kad pavasaris greičiau pažadintų gamtą ir mus vėl džiugintų paukščių čiulbėjimas, mažieji pabiručiai iš Klaipėdos Vėžaičių girininkiją papuošė naujutelaičiais inkilais. Girininkas Vidas Pakamorė džiaugiasi tokia iniciatyva ir ragina neatsilikti Klaipėdos rajono vaikus, nepatingėti ir kartu su tėvais, seneliais pagaminti bent po vieną inkilą.

Š.m. kovo 5d., penktadienį į Vėžaičių girininkiją gausų būrį uostamiesčio vaikų atlydėjusi Girininkuose gyvenanti ir Klaipėdos darželyje-mokykloje „Inkarėlis“ meninio ugdymo mokytoja dirbanti Lina Žilienė sakė, kad tokios akcijos padeda formuoti teigiamą vaikų požiūrį į gamtą. Jai pritarė Vėžaičių girininkijos girininkas V. Pakamorė: „Tikiu, kad užaugę šie vaikai nešiukšlins miškų, pelkių. Turime nuo mažens ugdyti jų kultūrą. Džiaugiuosi, kad Vėžaičių girininkijoje dažnai apsilanko vaikai, nepamiršta pasirūpinti naujais paukščių namais, atveža inkilų, kurių mums labai trūksta.“

Šiųmetinė šalta ir gili žiema – tikras išgyvenimo egzaminas miško žvėrims. Todėl Marijono Daujoto vidurinės mokyklos dešimtokų į mišką atvežtas maistas, anot Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojo Sigito Kupšio, žvėrims – tikra puota. Grūdai, daržovės, duona – tokiais gardėsiais Peldinės miško gyventojus pradžiugino „Jaunieji daujotukai“, priklausantys Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūriui.