Nenutyla diskusijos apie valstybinius miškus ir jų tariamus „globėjus“. Kas gi globotų juos geriau už valstybinius miškininkus? Atsakymus į panašius klausimus lyg iš gausybės rago žeria įvairūs ekspertai, įvairaus kalibro žinovai: tik savininkai, privatininkai ir tik ne valstybiniai miškininkai!...

„Iki valstybės lobio – tik vienas žingsnis“. Tokia antrašte apie nūdienos ginčus miškų svarstyklėse „Lietuvos žiniose‘ 2010-02-17 rašo Feliksas Žemulis. LŽ kalbina miškininkus, ilgus savo darbo metus atidavusius miškams. Akademikas L.Kairiūkštis tikina, kad valstybinis miškas – tai valstybės rezervas ir garantija valstybei egzistuoti, pardavus jį - susilpnintume valstybę.

   Jau išties įgrista įrodinėti, kad valstybiniai miškai – paskutinis neišgrobstytas, ne vien tik pinigais įkainojamas, o turintis ir didžiulę socialinę, ekologinę vertę Lietuvos valstybės turtas ir išparceliavus jį būtų padaryta didžiulė klaida. Pasak profesoriaus, buvusio miškų ministro Vaidoto Antanaičio, pirmą kartą valstybinius miškus siūlyta privatizuoti daugiau nei prieš dešimtmetį. Teko dėl to ir ginčytis, nes pasekmės būtų buvę baisesnės nei žemės ūkyje. „Žemės ūkio srityje klaidą galima ištaisyti per kelerius metus, o miške tam prireikia dešimtmečių ir net šimtmečių“, - apie tokią situaciją sakė profesorius.

   Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad moderniai valstybei nebūtina turėti savo turto. „Mūsų institutas jau 20 metų siūlo privatizuoti ne tik miškus, bet ir daugumą valstybės turto..“, - aiškina LLRI atstovas. Buvęs ilgametis girininkas R.Kviklys pasipiktinęs panašiais norais ir pranašauja žmonių pasipriešinimą: „Tegul nemano, kad bus lengva...Žmonės sukils. Tauta iš meškos miego jau bunda. Puikiai žinau, kas vyksta provincijoje, žmonės jau pasimokė iš privatizacijų“.

   Visą straipsnį skaitykite čia.

   Parengta pagal „Lietuvos žinios“