Rodos sniegas nutirpo ir miškininkai galės kibti į miško sodinimo darbus, tačiau vis nenurimsta ta pati interesų grupuotė, vis garsiau aimanuoja, kad negauna gardaus kąsnio. Trileriui besitęsiant, vyksta ne tik skirtingų nuomonių dialogas (kaip kartais pateikiama), bet jau ir priešingų pozicijų kova (platinami anonimai, šmeižtas, pareiškimai, straipsniai) Seimas didžiosios daugumos balsais neseniai priėmė rezoliuciją užtvirtindamas, kad Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra stabilumo garantas, o tai miškų išdraskymo siekėjams itin nepalanku. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, Aplinkos ministerijos atkaklumo, Miškininkų sąjungos tvirtos pozicijos, miškininkų sutelktumo bei šalies visuomenės aktyvumo dėka yra galimybė atsilaikyti prieš valstybinių miškų išparceliavimą. Puolimas tęsiasi. Pagal žinomas „technologijas“ į kovą jau jungiami kontrolieriai ir kitos tarnybos. Miškininkai kaltinami dėl blogo darbo, prastos miškų būklės, pateikiami įvairūs „moksliniai“ darbai, neva pagrindžiantys neefektyvų valstybinių miškų valdymą ir priežiūrą. Bet teigiami veiklos rodikliai bei didelis valstybinių miškų vertės padidėjimas pagrindžia gerus rezultatus.
Po Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“, kai kurių asmenų įniršis pasiekė piką. Dėl to turime būti „labai dėkingi“ ne tik destrukcijos užsakovams ir vykdytojams, bet ir miškų reformų „architektams“. Dar 1999 metais dr. Stasys Mizaras, Algis Gaižutis ir kiti parengė darbą „Miškų ūkio modelio, suteikiančio vienodas miškų naudojimo teises konkurenciniais pagrindais valstybinėms ir privačioms įmonėms, sukūrimas“ Jame rašoma, kad „Lietuvos miškų pardavimas juridiniams asmenims kol kas yra konstitucinė problema. Tam reikalingas kruopštus pasirengimas“. Darbo autoriai norėtų tokio modelio: „Šiuo metu veikiančios miškų urėdijos reorganizuojamos į regioninius padalinius (iki 10 % esamo personalo ir turto) ir į AB ar UAB (ne mažiau kaip 90 % esamo urėdijų personalo ir turto). Miškus saugo, atkuria, prižiūri, kerta ir kitaip naudoja įvairių nuosavybės formų miškų įmonės, kurioms valstybiniai miškai sutarčių pagrindu perduodami kompleksinei ūkinei veiklai konkurso keliu.“ O štai 2004 metais prof. Stasiui Karazijai vadovaujant senatui, pritarta „moksliniam“ darbui „Lietuvos miškų ūkio ekonominio reguliavimo tobulinimas valstybiniuose ir privačiuose miškuose“. Minėtą darbą kūrė dr. Stasys Mizaras bei dr. D. Mizaraitė, A. Pivoriūnas ir kiti. Darbo autoriai teigė, kad „Miškų urėdijose dažni atvejai, kai valstybinės ir privačios nuosavybės sandūroje sudaromi sandoriai (korupcijos plokštumos)“ ir čia įžvelgė, kad „Tokiais atvejais yra korupcijos galimybių“. Autoriai drąsiai teigė, kad „Tolesnis valstybinio miškų ekonominio reguliavimo tobulinimas sietinas su valstybinių ūkinių miškų privatizavimu. Argumentai: 1. Ekonomikos teorijoje ir praktikoje seniai įrodyta, kad pelno siekianti veikla yra ekonomiškai efektyvesnė privačiose įmonėse; 2. Privatizavimą siūlė ... Švedijos (1993) ir JAV (1995) ekspertai. Jie rekomendavo privatizuoti ne tik gamybos priemones, bet ir miškus (iki 75 proc.)“. Kažin kokių sąsajų turi naujai pasirodę straipsniai ir Lietuvos mokslų akademijoje vykusio apskrito stalo diskusijos metu išsakytos A. Gaižučio mintys, kad reikia kalbėti apie racionalesnį miškų naudojimą, medienos tūrio apskaitą miške, kai inventorizuojant, prof. A. Kuliešio duomenimis, iki 20 proc. medienos tūrio miške sistemingai mažinama, nežinia, kur eina ši neapskaityta mediena.
Kam naudinga kelti intrigas valstybėje? Ko siekiama valstybinių miškų valdymo modelio reorganizavimu, prisidengiant ekonomine nauda valstybei, akivaizdu jau šiandien. Po viešų pasisakymų, pareiškimų, skundų, išvadų maratono seka parengtas valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatomas įmonių statuso pakeitimas. Laukti ilgai nereikėjo, tikslai atviri ir prie jų eita buvo nuosekliai. Paskelbtos LLRI pozicijos tebuvo dūmų užsklandos efektas tikrajam veiksmui užmaskuoti. Miškų urėdijas iš valstybės įmonių reorganizavus į Akcines bendroves, toliau, pagal Lietuvoje žinomą schemą ir technologijas... „Leo LT“... ir kt.
Šaudymas iš patrankų į žvirblius Valstybinių miškų „pertvarkymo“ scenarijų iliustruojančiam trileriui besitęsiant, prasidėjo šaudymas stambaus kalibro pabūklais į...žvirblius. To vaizdžiau net neįvardinsi. Rungtynės, kas iššaus gražesnę ir labiausiai aidinčią salvę, nepritariant primestai miškų privatizavimo idėjai, tiesiog įkarštyje. Sugebėta į tai įvelti net valstybės vadovus. Nors jokie mūsų šalies ar kitų Europos šalių vadovai niekad nesutiks su valstybinių miškų privatizavimu. Visame pasaulyje miškų stuburas - valstybiniai miškai, nes tai visos liaudies turtas. Lyg sutapimas, artėja pavasaris, paukščių sugrįžimo metas. Tikrieji užsakovai jau rodo pirmuosius garsus ir mostus. Tęsiasi anonimų „pasivaikščiojimai“ ir jų tos pačios giesmės. Salvių paradas tęsiasi. Iš stalčių, matyt, bus vėl traukiami darbai, nusėdę po netinkamo laiko dulkėmis. Gal bus vėl prisiminta ir apie miško kirtimų amžiaus didinimą? Galima tikėtis visko. Tam tikrais atvejais visos priemonės tampa pateisinamomis.
Sugriauti galima viską Privatizuoti valstybinius miškus neleidžia šalies Konstitucijos 47 straipsnis. Jame rašoma, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Vargu, ar kas bandys šią mūsų šalies pagrindinio įstatymo nuostatą keisti. Tačiau prisidengus privatizavimu, gudriai bandoma tautą „užliūliuoti“ ir prastumti projektą dėl valstybės įmonių reorganizavimo. Tad kas gali nevienašališkai įrodyti, kad valstybinių miškų valdymo modelio keitimas šiandien tikslingas, naudingas ir savalaikis? Ar iš tikrųjų gerai ir pelningai dirbančių miškų urėdijų reorganizavimas neužkirs kelio valstybei gauti papildomų pajamų dividendų (mokesčių) pavidalu ateityje? Sugriauti galima viską.
Tų pačių autorių siūlymai ... Ir vėl siūloma kurti medienos prekybos biržą, kurioje geriausiu atveju būtų prekiaujama „stovinčia mediena“ („Veidas“ 2009) (to nėra nė vienoje Europos valstybėje). O tai neva leistų sumažinti darbų kiekį valstybiniame miškų ūkyje, medienos pirkėjai atliktų kirtimo darbus. Šie siūlymai nėra jokia naujiena ir jau keleri metai teikiami tų pačių žinomų autorių.
...ir nuomonės „Šiuo metu medienos pramonė yra pasiekusi plėtros galimybių ribas, nes Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija nesuinteresuotos pramonės plėtra. Pateikti skaičiavimai Ūkio ministerijai, tačiau nuo to laiko neįvyko nei menkiausio poslinkio įgyvendinant pasiūlymą.“(„Veidas“, 2010 m) A.Gaižučio nuomonė „siūlymą privatizuoti valstybės miškus šiuo metu vertina atsargiai, siūlo neskubėti, paeksperimentuoti kurioje nors vienoje vietoje.“(„Lietuvos žinios“, 2010 m.)
Seni balsai suskambėjo naujai Šiomis dienomis platinamas kreipimasis dėl miškų sektoriaus valdymo reformos. Kreipimesi raginama „imtis neatidėliotinų sprendimų reformuojant valstybinį miškų valdymą. Tai įgyvendinti būtina tam, kad būtų užtikrintos palankios sąlygos skaidriam verslui, medienos pramonės modernizavimui ir plėtrai, pritraukiant į šalį reikšmingas tiesiogines investicijas. Prielaidas įsigalėjusiems piktnaudžiavimams naudojant miškų urėdijoms suteiktą valdyti milijardų vertės turtą – valstybinius miškus – sudaro šios pagrindinės priežastys: valstybinių miškų valdyme ypatingai akivaizdžiai išryškėja valstybės turto valdymo problemos; ekonominis urėdijų veiklos finansavimo modelis yra ydingas; kuriamos prielaidos šešėliniam verslui klestėti.“ Besikreipiantieji ragina: “Reformuoti valstybinių miškų valdymo struktūras taip, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimams, užtikrintas skaidrus ir efektyvus valstybei priklausančių miškų naudojimas taip sudarant prielaidas tolesnėms investicijoms į medienos sektorių ir veiklai Lietuvoje.“
Kodėl?... Tąsomos paskutinio miškų ministro, „nesugebėjusio apginti savo ministerijos nuo panaikinimo“, paskelbtos nuostatos dėl neva institucijų funkcijų dubliavimosi. Ne tik Lenino anūkai gerai įsisavinę ir žino veiksmingą Molotovo nuostatą „nuverskime stulpus, tvoros pačios nugrius.“ „Reformų“ ragintojai blaškosi, skuba ir įžūlėję. Kodėl?...
Generalinės miškų urėdijos informacija |