Miško gaisrai - didelė problema. Ir tai ne tik miškininkų problema, tai jau socialinė problema. Ypač pavasarinis pernykštės žolės deginimas, kai nesibodima jos deginti, nepaisant didelių baudų ir gresiančių nelaimių. Dėl kylančių miško gaisrų kasmet valstybė patiria šimtatūkstantinius nuostolius.

   Miškų urėdijų darbuotojai gesina gaisrus bei vykdo įvairias gaisrų prevencijai skirtas priemones tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose. Kiekvienoje urėdijoje yra po 3-6 priešgaisrinio stebėjimo bokštus, kuriuose nuo balandžio iki spalio mėnesio budi žmonės. Tai gana primityvios priemonės, kurios, deja, ne visada leidžia operatyviai rasti ir užgesinti gaisrą.

Lietuvoje ketinama įrengti modernią gaisrų stebėjimo sistemą. Tokia sistema seniai yra Kanadoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse, ją jau turi Prancūzijos, Estijos, Slovakijos miškininkai, taip pat ši sistema diegiama ir Latvijoje.

Modernūs antžeminės automatinės priešgaisrinio stebėjimo sistemos detektoriai bus įrengti 23 iš 42 miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Apie naujai diegiamą gaisrų stebėjimo sistemą skaitykite
„Miškus stebės elektroninė akis“ (A.Kvedarienė).
„Respublika“ 2010 balandžio 15