am gmu

Miškotvarka

VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto santrauka 2016.12.16

VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto
SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei, skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Kretingos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams. Pagal jį miškai bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami dešimt metų (nuo projekto patvirtinimo datos). Projektavimas atliktas naudojant 2015 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2010 m. spalvotus ortofotografinius žemėlapius ir 2014 m. spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Lauko darbų metu nustatyta:

· medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

· augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

· pomiškio ir trako būklė;

· miškų sanitarinė būklė.

Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės kitam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radavietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi VĮ Kretingos miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie VĮ Kretingos miškų urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo, miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

· miškų išteklių inventorizavimas VĮ miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

· saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

· miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

· miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas VĮ miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausią dešimtmetį, parengimas.

VĮ Kretingos miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 77,2 tūkst. ha, iš jo 74,7 tūkst. ha miško žemės. Teritorijos miškingumas – 26,2 %. VĮ Kretingos miškų urėdijos valdomas plotas yra 35402 ha, iš jo patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų yra 35385 ha ir 17 ha kitų plotų (užstatytos teritorijos ir kt.). Miško žemė sudaro 33796 ha. VĮ Kretingos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomi miškų plotai sudaro 46 % bendro inventorizuoto ploto.

VĮ Kretingos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas pagal 2015 m. spalio 16 d. VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto parengimo paslaugų sutartį Nr. 4B (1.3.25) - 164 su VĮ Kretingos miškų urėdija, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra informacija apie visų nuosavybės formų miškus.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visi VĮ Kretingos miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai (34359 ha) priskirti dvylikai girininkijų: Skuodo, Lenkimų, Grūšlaukės, Šventosios, Darbėnų, Vaineikių, Palangos, Kartenos, Klaipėdos, Mikoliškių, Vėžaičių ir Šernų. Girininkijose valstybinės reikšmės plotai svyruoja nuo 2,1 tūkst. ha (Lenkimų girininkija) iki 4,6 tūkst. ha (Šernų girininkija). Vidutinis girininkijos plotas yra 2,86 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 1028 kvartalus, o kvartalai – į 24629 taksacinių sklypų. Vidutinis kvartalo plotas – 33,4 ha, taksacinio sklypo plotas – 1,4 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti miškų grupėms: I grupės (rezervatiniai) miškai sudaro 0,6 %, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) sudaro 26,6 % (9395 ha), III grupės (apsauginiai miškai) – 5,5 % (1950 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 67,3 % (23826 ha) ploto.

Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 331049 ha, 34% medynų yra kultūrinės kilmės (įveisti sodinant). Neapaugusių mišku plotų yra 949 ha (2,8 % miško žemės ploto), iš jų 604 ha kirtavietės, 309 ha – miško aikštės, 8 ha – žemė skirta miškui įveisti, 21 ha – žuvę medynai ir 6 ha – mažieji miško karjerai. Ne miško žemės yra 1589 ha (4,5 % bendro ploto), iš jų pelkių – 1237 ha, kopos– 111 ha ir kt.

Bendras medynų tūris yra 7,5 mln. m3. Vidutinis medynų tūris hektare – 243 m3, brandžių medynų – 337 m3, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 7,3 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,78, vidutinis visų medynų amžius – 57 metai.

Pagal vyraujančią rūšį vyrauja eglynai 36,5 %, pušynai – 33,4 % medynų ploto, iš kietųjų lapuočių ąžuolynai – 2,2 %, klevynai – 0,1 % ir uosynai – 0,1 %. Minkštųjų lapuočių medynai sudaro 27,7 %, iš jų beržynai sudaro 18,1 %, juodalksnynai 6,9 % medynų ploto.

Medynai pagal brandumo grupes III ir IV grupių miškuose pasiskirsto taip: jaunuolynai sudaro 33 %, pusamžiai – 36 %, pribręstantys – 9 % ir brandūs – 22 % ploto.

Vyrauja laikinai užmirkusios (64 %), derlingos augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės sudaro 16 %, iš jų nusausintos apie 3 % ploto.

VĮ Kretingos miškų urėdijos teritorijoje – du regioniniai parkai Pajūrio ir Salantų, dvidešimt devyni valstybiniai draustiniai, į administruojamą teritoriją patenka Apšės biosferos poligonas. Taip pat VĮ Kretingos miškų urėdijos teritorijoje yra biologinę įvairovę saugančios „Natura 2000“ teritorijos – septynios paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir dvidešimt trys vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

Valstybės saugomose teritorijose VĮ Kretingos miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškai sudaro 5,2 tūkst. ha (14,7 % bendro VĮ miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų ploto). „Natura 2000“ teritorijose valstybinės reikšmės miškų – 10,5 tūkst. ha.

Miško ūkinės veikos 2006–2015 metais analizė

Miškotvarkos projekte pateikta 2006 m. miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 2006 – 2015 metams, jų įvykdymo analizė ir įvertinimas. Analizuojant ūkinę veiklą panaudoti ir 1991 m. miškotvarkos duomenys. Valstybinių miškų plotas kito. Todėl ilgesnio laikotarpio analizei naudotas sąlyginis dydis, daugiau dėmesio skiriant paskutiniojo vykmečio (2006–2015 m.) duomenų analizei, ją atliekant 33796 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos atlikus valstybinės reikšmės miškų rodiklių analizę, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

Miško plotų kaita. Po 2015 m. miškų inventorizacijos, inventorizuotas plotas yra 35385 ha. Kadastriniais matavimais patikslinus miško ribas, miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas padidėjo 28 ha.

Miškų rūšinės sudėties kaita. Kietųjų lapuočių (ąžuolynų) 78 ha ir spygliuočių medynų plotas 880 ha per 2005-2015 m. laikotarpį padidėjo, toliau vyksta uosio medynų ploto mažėjimas VĮ Kretingos miškų urėdijoje vertintina teigiamai padidėjusį ąžuolynų, spygliuočių plotą ir sumažėjusį drebulynų plotą.

Miško kirtimų analizė. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto suprojektuota iškirsti likvidinio tūrio: 2006 m. – 3,8 m³ (2016 m. – 4,3 m³ projektuojama). Kertant daug mažiau prieaugio, vyko tolydus medienos tūrio kaupimas, ypač IV grupės (7,34 m3/ha) miškuose Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose sukaupta daugiau 1014,8 tūkst. m³ medienos, lyginant su 2006 m. duomenimis.

Medynų struktūra. Esama medynų amžiaus struktūra nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. III ir IV miškų grupėse jaunuolynai sudaro 33 %, brandūs medynai – 22 %, pusamžiai – 36 % ir pribręstantys medynai – 9 %. Brandžių medynų plotas sumažėjo 206 ha, tačiau perbrendusių medynų plotas nemažėja, kuris padidėjo 107 ha Labiausiai kaupiasi perbrendę minkštųjų lapuočių (drebulynų, beržynų) medynai. Minkštųjų lapuočių vidutinis amžius artėja prie perbrendusių medynų amžiaus, todėl neišvengiamai kaupsis ir didės perbrendusių medynų plotai.

Medynų tūrio kaita. Inventorizacijos metu nustatytas didesnis medynų tūris, lyginant su praėjusios inventorizacijos duomenimis. Bendras medynų tūris didesnis 32 m³/ha. Brandžių medynų tūris didesnis 43 m³/ha. Vidutinis medynų tūris padidėjo, dėl medienos prieaugio, savalaikių kirtimų ir inventorizacijos metu skiriant didelį dėmesį vidutinių taksacinių rodiklių nustatymui.

Miško atkūrimas. Per vykmetį (2006-2015) plynai iškirsta 2783 ha medynų. Želdinta 62 % kirtaviečių, savaime atžėlė 17 %, dar neatkurtos kirtavietės sudaro 21 % ploto. Neapaugusiuose plotuose atkurta ir įveista 2571 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai sudaro 80,3 %, patenkinami – 19,6 %, blogi – 1,4 %. Žuvusių želdinių nėra. 2006 m. gerų želdinių buvo 48,5 %, patenkinamų – 49,6 %, blogų – 1,4 % ir žuvusių – 0,5 %. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, labai pagerėjusi. Paliktose atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais – 48,2 %, juodalksniais – 35,3 %, spygliuočiais – 7,7 %. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, ugdymo kirtimais formuojami tikslinių medžių rūšių medynai.

Miško rekreacija. Gerinant poilsiavimo sąlygas miškuose, VĮ Kretingos miškų urėdijos pastangomis įrengti 65 įvairios paskirties rekreacijos objektai (13 poilsiaviečių, 36 atokvėpio vietos, 8 pėsčiųjų pažintiniai takai ir kt.). Objektus visuomenė intensyviai naudoja, todėl dalis susidėvėję, jiems reikia priežiūros ir remonto.

Priešgaisrinė apsauga. Didžioji dalis VĮ Kretingos miškų urėdijos miškų teritorijos – žemo gamtinio degumo (46 %), aukšto gamtinio degumo (pirmos degumo klasės – 26 % miškų). Nors ir dedama daug pastangų profilaktinėms ir priešgaisrinės saugos priemonėms, per vykmetį kilo 62 gaisrai (gaisrų apimtas plotas – 13,9 ha).

Miškų sanitarinė būklė. Miškų sanitarinė būklė gana gera, nors kasmet neišvengiama vėjovartų. Inventorizuota 21,1 tūkst. m3 sausuolių ir virtelių (0,4 % nuo viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis tūrio atkritimas sudaro 9,0 tūkst. m3. VĮ Kretingos miškų urėdijos didelių ligų ar kenkėjų pakenktų plotų 2015 metais praktiškai nebuvo.

Medžioklėtvarka. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač per ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumo didėjimas nuo 1970 metų padarė didelę žalą eglynams bei antrajam eglių ardui. Elninių žvėrių gausa 2016 m. taip pat labai viršija leistiną teritorijos talpą. Nustatyti elninių žvėrių pažeisti medynai 507 ha valstybiniuose miškuose (1,6 % viso medynų ploto), dauguma pažeidimų sudaro ankstesnių metų pažeidimus (dabar taikomos efektyvesnės želdinių apsaugos priemonės).

Miškų sertifikavimas. VĮ Kretingos miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti 2010 ir 2014 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas.

Ūkinių priemonių projektas

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos nustatymo“, o kirtimai išdėstyti teritorijoje vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“. Metinis naudojimas apskaičiuotas 2015 m. miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Pagrindinių kirtimų projektas parengtas pirmajam penkmečiui, po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitam penkmečiui. Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant III amžiaus klase) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtuolių kiekį.

Metinis medienos naudojimas sudaro 132,8 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 71,7 %, ugdymo kirtimams – 18,5 %, sanitariniams kirtimams – 8,3 %, kitiems kirtimams – 1,5 % bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupės miškuose vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai taikant neplynų kirtimų būdus. Neplyni kirtimai III miškų grupės miškuose pagal plotą sudarys 29 %, IV miškų grupės miškuose – 19 %. Plynais kirtimais 2017–2021 m. bus iškirsta 1527 ha, iš jų 94% ploto ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys

Metinė apimtis

Plotas,

ha

tūris, tūkst. m3

likvidinio tūrio % nuo

bendro tūrio

likvidinis tūris, tūkst. m3, pagal miškų grupes

bendras

likvidinis

II

III

IV

 Pagrindiniai kirtimai

332

114,6

95,1

83

0,2

5,7

89,2

 Ugdymo kirtimai

750

33,7

24,6

64

8,5

1,3

14,8

 Sanitariniai kirtimai

x

17,0

11,1

80

2,6

0,8

7,7

 Kiti kirtimai

x

2,5

2,0

80

1,3

0,1

0,6

Iš viso

 

167,8

132,8

 

12,6

7,9

112,3

 

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 5,2 m3 bendro arba 4,3 mlikvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais 3,13 m3/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama: II – 1,6 m3/ha, III – 4,5 m3/ha ir IV – 5,2 m3/ha.

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 7,3 m3/ha,. Per pirmąjį penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 26 %, III - 74 % ir IV miškų grupių miškuose –86 % abendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas – 2,1 % viso medienos tūrio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,5 % viso medynų ploto.

Potencialiai naudotinų miško kirtimo atliekų kiekio įvertinimas. Kirtimo atliekos sudarys apie 27 % (35513 m³) suprojektuoto kirsti tūrio. Metiniai energetinės medienos su žieve ištekliai atskirais kirtimais pagal iškertamą tūrį jaunuolynų ugdymo kirtimais sudarys 10 % (3475 m³), retinimo – einamaisiais kitimais – 17 % (6206 m³) ir pagrindiniais kirtimais – 73 % (25832 m³). Kirtimo atliekų struktūroje šakos sudarys apie 47 %, malkos ir sausuoliai – 37 %, smulkūs medeliai – 10 % ir stiebų viršūnės – 76 %. Kadangi kelmų panaudojimas galimas tik ateityje, pagrindinę biomasę sudarys šakos (47 %).

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 558 ha inventorizuotų neapaugusiu mišku plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 1527 ha suprojektuotų kirsti plynai 2017 – 2021 metais, iš viso 2085 ha. Želdinti numatoma apie 71 %, paliekama želti – 29 % ploto. Pagal želdinamas medžių rūšis apie 86 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško atkūrimo apimtis pirmajam penkmečiui – 295 ha.

Aplinkinių ribų priežiūra. Numatytas kasmetinis VĮ Kretingos miškų urėdijos valdomų miškų ribinių linijų su kitais naudotojais atnaujinimas, dalį kvartalinių, aplinkinių linijų reikia naujai išvalyti, jų kasmet planuojama atnaujinti apie 60 km.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (11,5 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus). Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės.

Priešgaisrinė apsauga. Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (26 % miškų), vidutinio degumo (28 %) ir žemo degumo (46 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 240 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai suskirstyti į medžioklės plotų vienetus. Miškai priskirti elnių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 882 sąlyginiai elniai (612 elniai, 31 briedžiai ir 708 stirnų). Leistina šernų banda – 946 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis, rekomenduojamas pašarinių laukelių plotas 69 ha. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės sudaro apie 4380 ha arba 81 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius medynus (apie 710 ha) taikant vietinės melioracijos būdus. Miškų sausinimas pagal techninius projektus nenumatomas.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje VĮ miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 5349 ha miškų (6,9 % viso miškų ploto), iš jų 4682 ha valstybinės reikšmės miškuose (13,2 %). Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. VĮ miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 65 rekreacijos objektai (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), dalį jų numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Rekomenduojama įrengti 25 naujus rekreacijos objektus. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (408 ha).

Gamtosauginių priemonių planas, kurį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapiai M 1:50 000, žemėlapiai girininkijoms M 1:20000. Jame aprašytos visos saugomos teritorijos, Lietuvos Respublikos saugomos gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti. Gamtosauginis planas reikalingas sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietinę bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.

Baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotos miškų ūkinės priemonės užtikrins tausojantį, daugiatikslį miško naudojimą, palaikantį miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūros vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą, taip pat ekonominę naudą.

Projekto vadovas Nerijus Pivoriūnas

2016 m. lapkričio 30 d.